Žmonės tarp žmonių

Žmonės tarp žmonių
Žmonės tarp žmonių

Miestas, namai, transportas.. Žmonės tobuli, keisti, apatiški, rūpestingi, kokie? Kasdien įmanoma pamatyti žmones verkiančius, besidžiaugiančius, įvairius… Bet ar mes matom? Ne. Deja, bet dažniausiai būnam užsiėmę savo reikalais ir ne tik, kad nematom kas šalia, aplinkui vyksta, bet blogiausia, jog mes ir nenorim to matyti. O kam mums apsikrauti bereikalingais rūpesčiais kai ir savų per akis? Todėl nusivalom kažkieno apverktą petį ir mandagiai pasakom, kad mums jau laikas eiti. Išeinam, paliekam, juk tai ne mūsų rūpestis.

Viena minutė.

Tiek laiko užtektų jei pasakytume, jei prieš nueidami pasakytume kažką paguodžiančio, kad ir nepažystamam žmogui.

Kalbu apie paprastus žmones, tokius žmones, kaip mes visi. Juk ir mums būna ,,dienų lyg tyčia”, o kam nebūna! Situacija yra tokia, kad mes – žmonės, nors ir gyvenam baisiai arti vieni prie kitų, bet atstumai tarp pačių žmonių yra labai dideli… Mes gyvenam daugiabutyje, matom kitus gyventojus, kone kasdien prasilenkiam, iš matymo maždaug žinom, gal net pasisveikinam. Būna, kad net ir savo laiptinės kaimynų nepažystam.

Bet kuriuo atveju: mes esam žmonės tarp žmonių, visi tai žinom, tik kartais pamirštam, ar nenorim prisiminti. Ir nieko tokio – visiem geras nebūsi. Tik niekada nepamirškim savo mylimų žmonių, nes nesvarbu koks atstumas skiria, mums juk rūpi kaip jiems sekasi, ar ne?

Padarykime kažką gero dėl savęs ir dėl kitų, pasakykim, jog mylim, pasakykim tai tiems, kuriems tai iš tiesų jaučiame ir pasakykime tai šiandien, nes gyvenimas trumpas,

O MES MYLIME ŠIANDIEN.

Draugiškos Jums dienos.

Prisegu Stephen’o Wright’o fotografiją.

Gintarė Kuodelytė

4 komentarai apie “Žmonės tarp žmonių”

  1. Kaip nepaprastai gražu tai, kas tikra ir nuoširdu! Aš džiaugiuosi su jumis kartu! Žmonės skuba, per visus reikalus pamiršta kaip svarbu parodyti dėmesį patiems brangiausiems žmonėms, džiugu, kad ne visi pamiršta, džiugu, kad prisimena, kad kartu džiaugiasi, kad kartu pasijaučia laimingais, reikalingais ir dvasiškai praturtėjusiais. Linkiu pasauliui daugiau tokių žmonių, kurie rūpi vieni kitiems. LABAI SMAGU!

  2. Vakar Marijampolėj aplankėm vyro dėdę- jam sukako 89-eri. Kaip džiaugėsi mūsų atvykimu! Nupirkome dovanų dvi stiklines gražuoles gulbes.Simboliškai, kad abu dar gyvi ir sunkiomis valandomis gali paguosti viens kitą.Jaunystėj tokia proga draugų netrūksta, o senatvėje nedaugelis išlieka. Grįžom namo dvasiškai praturtėję, save pamaloninę geru poelgiu.

  3. Gintarė, ačiū ,kad parašei. Myliu tave,už geras mintis. ir daug kas perskaitęs šį straipsnį, pasijus – sušildytas. Ir šią šilumą pasidalins su kitais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.