Kompiuteris – ir draugas, ir priešas

Kompiuteris gali būti ir draugu, ir priešu.
Kompiuteris gali būti ir draugu, ir priešu.

Darbo skelbimuose bene svarbiausias reikalavimas būsimam darbuotojui – mokėti anglų kalbą ir dirbti kompiuteriu. Kadangi gyvename technologijų vystymosi ir tobulėjimo amžiuje, mokėti naudotis kompiuteriu privalu.  Anglų kalbos mokėjimas ir darbas kompiuteriu simbolizuoja priklausymą jaunajai, veržliai  kartai. Šiandien juk akivaizdu, kad anglų kalbai įsivyraujant visose gyvenimo srityse, dabartiniai vaikai jos mokosi tarsi nesimokydami, kaip kadaise jų tėvai išmoko rusų kalbą – žiūrėdami televiziją, filmus, klausydamiesi muzikos. Svetimų kalbų mokėjimas dar niekam nepakenkė, kaip pasakė A. Kubilius, kalbų mokėjimas – didžiulis turtas, o kaip yra su kompiuteriu?

Yra žmonių, kurie iš prigimties būdami smalsesni kompiuteriu išmoko naudotis būdami šešiasdešimties ir solidesnio amžiaus. Vis dėlto daugiau vyresnių žmonių, įsitikinusių, jog taip šito „meno“ ir neišmoks. Truputį gaila. Kaip tik jiems interneto ryšys palengvintų gyvenimą: susimokėtų mokesčius nestovėdami eilėse, perskaitytų svarbiausias naujienas nepirkdami žurnalų ir laikraščių, bet kada galėtų klausytis radijo stoties „Pūkas“, greitai  ir pigiai nusiųstų elektroninį laišką toli esantiems vaikams ir vaikaičiams. Deja, mūsų vyresni žmonės drovisi mokytis dirbti naujomis technologijomis.

Žinoma, žmonija iki šiol gyveno be kompiuterių, elektros, o didelė pasaulio dalis be jų puikiai išsiverčia ir šiandien. Galima sakyti, kad tai galbūt technologinis atsilikimas, tačiau kuo labiau spaudžia globalizacija ir Vakarų kultūra, tuo labiau išryškėja kiekvienos kultūros vertė:  šiandien jau esame atsargesni, klijuodami tautoms ir šalims „atsilikusių“, „neišsivysčiusių“ etiketes. Tas pats pasakytina ir apie žmones, kurie kompiuterizuotose šalyse (o Lietuva vis labiau tokia tampa) taip ir neprisijaukins šio keisto padaro: svarbu, kad jie dėl to savęs nemenkintų ir kad aplinkiniai suprastų, kad žmogaus vertė matuojama ne tik įgūdžiais.

Vos atsiradus kompiuteriams buvo tėvų, besigiriančių, kad jų trimetis pyplys žaidžia kompiuterinius žaidimus: lyg tai būtų mažasis Bethovenas prie pianino. Šiandien tokių tėvų jau mažiau. Prieš rugsėjo pirmąją pasipila įvairiausių prekių, skirtų mokiniams, taip pat ir kompiuterių. Vieni prekybininkai savo kompiuterius reklamuoja kaip visiškai saugius, tačiau tai tik dalis tiesos. Net ir tobuliausias ir ekologiškiausias kompiuteris nėra saugus vien todėl, kad žmogus ne visada – o vaikas ypač – pajėgus atsispirti jo kerams.  Kompiuteris dėl to nekaltas.

Medikai įspėja, kad kompiuterio užvaldyti vaikai vis mažiau juda, turi kūno raidos sutrikimų (dažniausiai sėdi prie kompiuterio susikūprinę ir t.t.), problemų su rega. Kompiuteris turi įtakos net mitybai: dažniausiai vaikai ir  paaugliai negali atsiplėšti nuo ekrano net pavalgyti, todėl pasitenkina bulvių traškučiais, kokiu nors dešrainiu ir kokakola. Taip pat ir psichologai perspėja apie galima pavojų: vaikai, įjunkę į kompiuterį, kaip ir į televizorių, praranda savo unikalią vaizduotę, kūrybiškumą, atsiranda priklausomybė nuo šių technologijų. Tokia priklausomybė niekuo nesiskiria nuo kitų. Atplėšti nuo kompiuterio vaikai ir suaugusieji praranda gebėjimą gyvai bendrauti tarpusavyje. Paplitus  internetui, teisininkai susidūrė su internetiniais nusikaltimais, kurie vis labiau plinta. Internetu galima bendrauti anonimiškai, todėl tokios pažintys nėra saugios. Bent kol kas nepaneigiamas faktas, jog dažniausiai, yra lankomi pornografiniai puslapiai.

Padaugėjo namų, kuriuose yra net  keli kompiuteriai. Daugeliu atžvilgių vaikui namuose saugiau nei kompiuteriniuose žaidimų salonuose. Didesnė tikimybė, kad namuose pastebėsime, ką vaikas veikia, įsmeigęs akis į kompiuterio ekraną. Geriausia, kai tėvai bent kiek moka naudotis šiuo naujuoju namų „dievu“ – tada jie galėtų lengvai patikrinti, kur ir kokiose svetainėse lankėsi jų vaikai. Verta susirūpinti, jei vaikas tuoj pat išjungia kompiuterį ar peršoka į kitą tinklalapį tėvams pravėrus duris.

Kompiuteris palengvina daugelį procesų, be jo šiandien būtų sunku išsiversti. Jis vis labiau ir plačiau naudojamas bankuose, parduotuvėse, mokyklose t.t. Tačiau tiesioginio bendravimo su artimaisiais niekas nepakeis ir jo kokybė visuomet išliks amžinu iššūkiu.

3 komentarai apie “Kompiuteris – ir draugas, ir priešas”

  1. kompiuteris kartais lieka vienintelis draugas su kuriuo gali pasikalbeti sulaukes brandos metu.Okas mums ir belieka,tai patariu visiems kuriems per 6o nesnauskit ir mokinkites kaip ji suvaldyti,kad paklustu tavo norams ir prasviesintu gyvenima.As dabar esu laiminga nes turiu draugu su kuriais bendrauju nuolat

  2. vaikams daro žalą ir televizija (sėdėjimas, nejudrumas, regėjimo sutrikimai. televizija informaciją tik „kemša”, o kompiuterio naudojimas verčia gilintis ne tik į informaciją, bet ir į technologijas, kuriomis galima palengvinti savo ar kitų gyvenimą. protas ne pasyviai „siurbia” ir nefiltruoja, o „sportuoja”.
    manau taip, va.

  3. Kompiuteris gerai, be jo būtų liūdna. Tačiau negalima sureikšminti, kad kompiuteris visų problemų sprendėjas. Tai žmogaus proto vaisius, tad ir turi tarnauti dideliems ir mažiems išmintingai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.