Biblioterapija: pažink, suprask ir atrask save knygose

XXI amžiuje vis labiau ima populiarėti netradicinės medicinos būdai. Mokslininkų yra teigiama, kad gydyti gali ne tik vaistai, bet ir kvapai, spalvos ar net knygos. Visai neseniai atsiradusi biblioterapija įvairaus amžiaus žmonėms siūlo netradicinį gydymo būdą – gydymą knygomis.

Biblioterapijos terminas pirmą kartą atsirado 1916 m., o 1920 m. knygų skaitymas jau buvo naudojamas kaip gydomoji terapijos priemonė. Po penkiasdešimties metų, 1950 m. buvo skiriama keletas biblioterapijos tipų: nemedicininė biblioterapija, kurią taikydavo bibliotekininkas parinkdamas, kokias knygas žmogus turėtų skaityti ir biblioterapija kaip atskiras mokslas, kuris reikalavo specialaus pasirengimo. Šiandien Lietuvoje yra daugiau paplitęs pirmasis biblioterapijos tipas. Kiekvienas žmogus gali reikalauti iš bibliotekininko parinkti jam tinkančią knygą. Dauguma bibliotekininkų yra kompetentingi savo srities specialistai, tad be vargo gali rasti žmogaus poreikiams tinkamą knygą.

Biblioterapija dar kitaip gali būti vadinama psichologinės pagalbos metodas, efektyvus skaitymas. Tai yra ne tik knygos skaitymas, bet ir gilesnė kūrinio analizė, bandymas suvokti grožinės literatūros interpretacijas. Taikyti biblioterapiją palanku todėl, kad žmogus gali pajusti knygos veikėjo gyvenimą, pasimokyti iš jo, rasti paguodos ir stiprybės, atsakymus į jam rūpimus klausimus. Labai svarbu mokėti parinkti tinkamą knygą, tokią, kurioje būtų atspindėtas bent kiek panašus gyvenimas, įvykis, kurį žmogus išgyvena. Taip pat taikant biblioterapiją labai svarbu suprasti, kad ta pati knyga negali tikti visiems žmonėms. Tarkim, jei dauguma jaunimo skaito amerikiečių rašytojo, bestselerių autorius, lyderiavimo ir saviugdos trenerio Robin Sharma knygas, tai nereiškia, kad šios knygos tiks pagyvenusio amžiaus žmonėms. Pagyvenusio amžiaus žmonėms labiau tiktų laiko patikrintos knygos.

Laiko patikrintų išminties knygų turi beveik visos kultūros: indai turi Vedas ir Upanišadas, musulmonai –  Šv. Koraną, žydai – Senąjį Testamentą, kinai vadovaujasi nesenstančia Konfucijaus išmintimi, o štai krikščionys – Biblija. Tokios knygos puikiai tiktų pagyvenusio amžiaus žmonėms, kurie knygose ieško gilesnių pamąstymų. Biblioterapijai skirtos knygos moko žmogų pažinti, suprasti ir atrasti save knygose. Nesvarbu kokios kultūros yra išminties knyga, svarbiausia – žmogaus gebėjimas joje atrasti mintį, kuri suteiktų jam dvasinės stiprybės. Skaitydamas knygą žmogus turėtų patirti ne tik malonumą, knyga turėtų padėti žmogui rasti atsakymus į sielą kamuojančius klausimus.

Krikščionims viena iš geriausių biblioterapijos knygų galėtų būti Biblija. Nuo senų laikų žmonės dvasinės stiprybės ieškojo Šventajame Rašte. Ne veltui Šv. Rašte yra rašoma:

,,VIEŠPATS yra mano Ganytojas – man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano.
Jis atgaivina mano gyvastį, veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.

Tavo ganytojo lazda ir vėzdas – jie mane apgins. “

Kiek daug tikėjimo, vilties ir dvasinės stiprybės yra šiose Švento Rašto eilutėse…