Tenorėjau paklausti, kaip jums patinka naujausia prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“? Ir taip pat norėjau pasakyti trumpą savo nuomonę, nes ilgai ir abejingai apie pagarbos vertus žmones kalbėti negalima.
O abejonės tikrai didelės ir jas priimu tikrai apgailestaudamas. Tik pasirodžius knygai, internetas pradėjo mirgėti nuo įvairių knygos citatų nagrinėjimo. Tos citatos dažniausiai, deja, asmeniniai (privatūs?) pokalbiai, gandai.
Suprantu, jeigu šalies vadovas bando atkurti įvairių derybų prisiminimus, kodėl dėstė vienus ar kitus argumentus, kodėl jie Lietuvai būtų naudingi, kuo svarbūs ir pan. T.y. išdėstyti ir perteikti tikrą asmeninę prezidento patirtį. Ji gali būti subjektyvi ir nebūtinai teisi – bet bus visuomet įdomi, nes tikra ir išgyventa. Bet perteikti kitų žmonių akis į akį pasakytus žodžius, ištraukti juos iš konteksto? Tokiu principu viską galima paversti intriguojančia ir skandalinga medžiaga. Man būtų neįdomu skaityti knygą, net jeigu joje tokiu principu pasakojimus dėstytų pats pranašas Abraomas.
Labai geras straipsnis šia tema: „V.Adamkaus dienoraštis – lietuviškasis „Wikileaks“
Parašykite komentarą