Stebuklų karalystė. Trumpa pasaka

Mielieji, konkursas baigėsi, o mes skelbiame paskutinį rašinį. Ačiū jį atsiuntusiai Rasmai ir visiems kitiems dalyviams! Nugalėtojas paaiškės jau visai netrukus :)

Ne už devynių kalnų, ne už devynių jūrų, ne seniai seniai, o čia ir dabar, Dievo dovanotoje Marijos žemėje, įsikūrė Stebuklų karalystė. Žmonės joje vaikšto nuleidę galvas, nesišypso, nemyli savo artimųjų kaip pačių savęs, nes pavargo nuo laukimo stebuklo, kuris išgelbėtų juos nuo šalį valdančių savanaudžių burtininkų. Šie turi stebuklingas lazdeles, kuriomis vos tik pamosuoja, pasistato prabangus namas, atskrenda turtą nešantys aitvarai ir nusineša burtininkų žmonėms duotus pažadus sukurti rojų Stebuklų karalystėje. Burtininkai auga platyn ne dienom, bet valandom, o kartu ir jų norai kuo daugiau imti ir kuo mažiau duoti.

Žmonės išsirinko karalių ir karalienę, kad šie atvestų burtininkus į doros kelią, bet jų pastangos pasirodė bevaisės. Negana to, karalius sugalvojo taupymo programą ir įsakė žmonėms susiveržti diržus, kad šie mažiau valgytų ir gertų ir tokiu būdu karalystę nuo pražūties gelbėtų. Žmonės taip juos susiveržė, kad vos neužduso, o burtininkai atleido, kad nevaržytų vis didėjančio apetito. Karalius džiaugėsi, kad jam pavyko karalystę išgelbėti nuo devyngalvio slibino, vardu Skurdas, kuris taikėsi praryti vargšus jos gyventojus. Tačiau žmonės pradėjo masiškai bėgti iš karalystės kaip iš skęstančio laivo, ieškodami laimės turtingesnėse gerųjų burtininkų valdomose karalystėse.

Stebuklų karalystėje likusiems seneliams ir senelėms burtininkai toliau seka stebuklingas pasakas apie gražų rytojų. Karalienė kerta galvas nepaklusniems burtininkams, o žmonės vis dar tebelaukia gerųjų burtininkų ir stebuklo.

Gedo_Senki_01

14 komentarų apie “Stebuklų karalystė. Trumpa pasaka”

  1. Ačiū, Rasmai ir Feminai. Labai gera, pasaka, ne pasaka. Tik reikia jai dar sukurti, laimingą pabaigą. Kad galima būtu parašyti, Ir po to, jie visi, ilgai ir laimingai gyveno.

  2. O man labai patiko si Rasmos alegorija. Tie visi stebuklai apie susapnuoto sapno issipildymus, apie dar kazkokius antgamtinius reiskinius gal kiek idomu, bet si pasaka apie mus, ir pasakos pabaiga kuriame mes. Neatrodo, kad si pasaka turetu butinai liudna baigti, cia kiekvienas turi teise pamastyti, kodel tie piktieji burtininkai yra nebaudziami, kodel, tiek laiko, nugalejus raudona slibina, brolis broliui vilkas. Jei karalius protingas, tai ir karalysteje visiems gyventi gera. O apie tai, kad zmones patys issirinko valdzia, tai kalbeti juokinga. Mes mylim Justina Marcinkeviciu, o juk sis zmogus ir prie raudono slibino buvo tikru zmogumi. Tokiu buvo ir yra ne vienas. O valdzioje buvo ir raudoni ir balti. Stebint televizijos kameroms, jie riejasi, irodineja kas kaltas, kad zmonems blogai gyventi, o paskui dauzo bokalus vienas i kito sveikata, ir netrukdo vieni kitiems uosvems vienuolynus privatizuoti, zmonoms ir vaikams pilis statytis ir t.t. Ir kas gi pades eiliniam zmogeliui patarti kokia issirinkti ta sazininga valdzia? Gera ta Rasmos pasaka, jei priverte diskutuoti, kalbetis, mastyti, kaip gyventi, kad pasakos pabaiga butu grazi…

  3. Rasma, negi neaišku, kad mūsų stebuklų šalelėje viskas prasidėjo nuo raudono slibino, atnešusio naują moralę: vogti, gerti, papirkinėti, meluoti yra normalu. Vienos kartos nepakanka žmonėms pasikeisti. Juk patys žmonės išsirinko savo valdžią. Nenoriu veltis į politinius debatus, kaip kas norit, taip galvokit, aš tik savo nuomonę pareiškiau.

  4. Janina, jeigu teisingai suprantu, tai atskraidinus raudoną slibiną,surastume visų bėdų kaltininką. Tada reikėtų Jį nulinčiuoti ir turėdami ką pakaltinti, galėtume ramiau laukti stebuklo. Ar teisingai supratau?

  5. Man atrodo, kad rašinėlio pradžioje trūksta bent vieno epizodo, tiksliau sakant, vieno sakinio,kuris parodytų esmę. Tai gali būti taip: Į stebuklų šalį atskrido raudonas slibinas ir sujaukė žmonių protus… Na, o krizė tai visame pasaulyje, ne tik stebuklų šalyje. Politinę temą gvildenti ne taip jau paprasta.

  6. matau, kad pavadinusi savo rašinį pasaka, sukėliau painiavą. Nežinau ar būtų aiškiau ,jeigu jį pavadinčiau alegorija.

    Alegorija ( vaizdingas posakis) – literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrą idėją simboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą, o sąvoka, moralinės savybės, dvasinis ar tikrovės reiškinys išreiškiamas konkrečiu gyvenimišku vaizdu.

  7. Miela Femina,aš visada mėgau ir vertinau visokias pasakas,nes jose slypi visa žmonijos išmintis.Tik manau,kad tose,kurias kūrė liaudis,o ne parašė vienas žmogus,slypi gilesnė prasmė.O Rasmos pasaką toliau tęs visi Lietuvos žmonės,todėl esu įsitikinusi,kad piktiems burtininkams kada nors ateis galas.

  8. Ačiū Feminai už nuorodą į Anderseno pasakas. Dar kartą perskaičiau „Mergaitė su degtukais“. Pabaiga liūdna- mergaitė miršta, bet mirtyje glūdi šviesi viltis- mergaitė susitiks su savo mylima mirusia močiute.
    Stebuklų karalystę pavadinčiau realistine pasaka. Žmonės laukia stebuklo. Tokia pasakos pabaiga norėjau pakviesti skaitytoją susimąstyti ,ar gali stebuklas ateiti savaime, laukiant, ar, kaip teisingai pastebėjo Femina, turime veikti, kad įvyktų stebuklas . Viliuosi, kad taip ir bus.

  9. Manynia, ar žinojote, kad absoliuti dauguma Anderseno pasakų ir baigiasi liūdnai? O ši be pabaigos – ji baigsis tada, kai žmonės nustos laukti ir patys kažko imsis :)

  10. Pasaka ne tik trumpa,bet ir liūdna.Bet beveik visose pasakose gerieji laimi ir ilgai laimingai gyvena.Tikėkimės kad ir šita pasaka turės gerą pabaigą. Tik K A D A?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.