Panašu, kad konkursas po truputį įsibėgėja – mus pasiekė dar vienas rašinys. Šį kartą savo stebuklais dalinasi Patricija. Dėkojame jai, o visiems kitiems primename, kad iki liepos 24 d. dar galite atsiųsti ir savo darbą.
Sėkmės ir gerų įspūdžių!
Aš pati stebuklais nelabai tikiu, bet kartais gyvenime įvyksta nepaaiškinamų dalykų, kurie labai priverčia susimąstyti. Sakoma, kad stebuklus gali daryti tik Dievas. Čia papasakosiu du neįprastus atsitikimus, kurie įvyko man pačiai dalyvaujant.
Mano mama guli ligoninėje su 4 stadijos vėžiu, likusi gyvent vos viena para… Kai dar buvo sveika, labai tikėjo kryžiaus ženklu (persižegnojimu). Dažnai kartodavo: kad ir kas beatsitiktų, persižegnokit ir viskas bus gerai.
Man prieš aštuonerius metus, kaip tik praėjus 2 mėnesiams po mamos mirties, operuotas galvos auglys tokioj vietoj, tad praktiškai kokia esu – tai ir stebuklas. Taigi, aš palatoj pas mamą. Matau, kad ji jau nebeišgyvens. Prie jos dar budi brolis, o aš jaučiu, kad vis silpstu. Tad broliui tą vakarą sakau:
– Jei aš liksiu budėti su tavimi, nepajėgsiu padėti organizuoti laidotuvių…
Išeidama paimu bejėgę mamos ranką ir darau kryžiaus ženklą.
Šeštą valandą skambinu ligoninėn, atsiliepia seselė, klausiu, kaip mamos sveikata. Ji atsako, kad buvo pradėjus silpt, bet dabar truputį atsigavo.
Greitai viską apsitvarkau, išleidžiu vaikus mokyklon ir skubu ligoninėn.
Atėjusi į palatą ir pabuvusi apie 10 minučių, matau, kad mama miršta. Matyt, kryžiaus ženklas įpareigojo manęs palaukt.
Antras atsitikimas. Sekminių dieną brolis atvažiuoja pas mamą ir ją nuveža bažnyčion. Grįžus namo matyti, kad namuose svetimo šeimininkauta, pavogta kai kurie vertingi daiktai ir pinigų. Mama spėlioja, kad tai galėjo padaryti netolima kaiminka. Aš jai prieštarauju, sakydama, kad tą ji būtų galėjus padaryti seniai. Eilinį kartą būdama pas mamą, vėl apie tai kalbant, sėdint prie stalo, kaip visada nesutinku su mamos nuomone, kad tai galėjo padaryt ta kaiminka. Įtemptai galvoju: staiga kokią pusę minutės akyse pasirodo visai kita moteris, apsirengusi tokiais drabužiais, kokius įprastai nešiojo, ir kažką prie mamos sofos pasilenkus daro. Iš ten buvo pavogti pinigai. Aš tik spėju pasakyti mamai tos moters vardą. Pasirodo, ana pykosi su vyru, nuo jo pabėgo, todėl reikalingi buvo pinigai. Be to, ji žinojo, kur mama laiko raktą. Tačiau mama tuo netikėjo ir mirė neatsisakiusi savosios nuomonės. Toks stiprus buvo jos įsitikinimas. Žinoma, tas įvykis nebuvo viešinamas.
Didžiausias stebuklas žemėje yra meilė. Meilė viskam, pradedant nuo mažiausio padaro iki žmogaus. Meilė be jokio išskaičiavimo, bet kaip sunku tai atlikti. Stebuklai žemėje vyksta, o mes jų kaip ir nepastebime, o kartais ir nenorime pripažinti.
Parašykite komentarą