Leisti negalima drausti. Cenzūra Kinijoje

no_skype-11Liaudies išmintis byloja: „savam krašte ir saulė skaisčiau šviečia“. Vis dėlto net nemaža dalis patriotų slapčia dirsčioja svetur – kas į Vakarus, o kas ir į Tolimuosius Rytus. Bet visai ne dėl to, kad norėtų pakelti sparnus. Tiesiog iš smalsumo.

Vienų keikiama, kitų mylima Kinija ne tik pro visus plyšelius smelkiasi į mūsų namus, bet ir kai ką saugo po devyniais užraktais. Jei nespėjai to pamatyti, iškapstyti būna sunkiau nei rasti adatą šieno kupetoje. Susipažinkite – cenzūros Kinijoje ypatumai.

Šis reiškinys smarkiai skiriasi nuo „vakarietiškojo“: pirmiausiai dėl to, kad Kinijoje nebuvo sukurta jokių cenzorių institucijų. Tuo kaip papildoma veikla užsiima leidinių leidėjai ir įvairių organizacijų vadovai.

Antra – cenzūros normos yra situatyvios, padrikos, todėl dažnai nesutariama, ką drausti, o ko ne. Įdomu tai, kad ji krypsta ne į turinį, o į formą: itin draudžiami filmai, kadangi jie pasiekia labai plačią auditoriją, mažiausiai – muzika. Grožinė literatūra užima tarpinę padėtį. Kadangi aiškių taisyklių nėra, patys autoriai labai stengiasi neįkliūti.

Trečia – cenzūruojama jau po kūrinio pasirodymo, o ne prieš jį, pavyzdžiui: nutinka taip, kad kurią dieną iš visų parduotuvių, knygynų ir bibliotekų lentynų dingsta viena ar kita knyga, ir niekur apie ją nelieka net menkiausio įrašo (cenzūra panaikinama tik itin retais atvejais). Apmaudu? Be abejo. Paklausite, kodėl su tuo taikstomasi?

Reikalas tas, kad negalime vertinti šios šalies taisyklių pagal savo kriterijus. Taip jau yra, kad dažnai pažinti kitokį kraštą ar žmogų mums trukdo susiformavę stereotipai, o juk tai, kas atrodo keista ir nesuprantama, turi istoriškai susiklosčiusį kultūrinį pamatą. Net ir skaitydami „Nibelungų giesmę“ (Europos Viduramžių literatūros palikimą) nejučia sukeičiame teigiamą ir neigiamą veikėjus vietomis…

Kaip jums žinoma, žymusis graikų filosofas Diogenas gyveno statinėje. Leiskite paklausti: kaip ją įsivaizduojate? Tai tikrai nebuvo medinis ritinio pavidalo indas, į kurį raugiame kopūstus ar agurkus… Istorikų teigimu, tai turėjo būti amfora. Turint omenyje tai, kad šios galėjo būti ir labai didelės, gerbiamasis Diogenas greičiausiai turėjo visai neblogą molinį vieno kambario butuką.

Nors ir kaip šiaušdavausi prieš Kiniją ir jos vykdomą politiką (pavyzdžiui, niekaip negalėjau suprasti, kodėl ten uždrausta skype, google ir pan.), po artimesnės pažinties su ja imu manyti, kad smarkiai klydau. Na, bent jau truputį tai tikrai. Ši šalis savaip žavi. Keista, bet ypatinga, tolima, bet jau ne tokia, kokia buvo prieš tai. Po truputį ragaudama Azijos, Europos ir Amerikos kiną su atlaidžia šypsena vis dažniau paspėlioju, kurie iš tų filmų šiandien Kinijoje jau yra draudžiami, ir nuoširdžiai pasijuokiu, jei pati youtubėj negaliu pažiūrėt vieno kito filmuko.

5 komentarai apie “Leisti negalima drausti. Cenzūra Kinijoje”

  1. Kai musu paslaptys, kuriomis dalinames skype, sioje svetaineje, facebooke, yra tokios „reiksmingos”, tai gal nera ko baimintis, zinant, kad visa musu ir apie mus pateikta informacija nesukels neigiamu kazkam padariniu. Taciau, net, kaip zinia, seimo vyrai, visa tai zinodami prisidirba, ir tuoj vienas ar kitas netinkamas faktas yra isaiskinamas.O siaip, tai nera malonu, kad asmeniniai dalykai, suirasinejant su artimais zmonemis, reiskiant savo mintis bet kokiu klausimu yra uzfiksuotos amziams. Taigi, pliusai ir minusai. Tikra dilema- atsisakyti, nereikia dalintis, ar atsisakyti nereikia, dalintis. O Kinija yra Kinija, idomu buvo suzinoti cia pateikiamus faktus.

  2. Labai aktualus Feminos straipsnis.

    Kinijos konfliktai su didžiosiomis pasaulio kompanijomis (ypač interneto technologijų ir žiniasklaidos) kyla nuolat. Tiek Google tiek Facebook yra turėję problemų. Ir dar dabar negali teikti visų paslaugų šioje šalyje. Kas teisus? Labai sunku pasakyti. Google tikrai ne šventas, jis turi sukaupęs apie mus tiek duomenų, kiek tikriausiai neturi jokia žvalgybos ar šnipų organizacija.

  3. Jie nėra konkrečiai prieš skype. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, kinų kurtame modernizmo variante pirmiausiai kaip pamatas naudotos jų pačių tradicijos, ir tik kai kas nusižiūrėta iš Vakarų. Kitaip tariant, jie išliko labai dideli tradicionalistai. Kinai turi savų alternatyvų daugeliui mūsų taip mėgstamų (ir nelabai) programų, ir taip (čia jau mano nuomonė) saugosi nuo augančios svetimo išorinio pasaulio įtakos.

  4. Femina. gal galėtumete plačiau pakomentuoti, kodėl vis gi tie kiniečiai prieš Skypą, juk taip patogu ir finansiškai apsimoka bendrauti skype.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.