POMIRTINIS PASAULIS

Tęsinys. Skaitykite pirmąjį rašinį.

Tęsiame pasakojimą apie skirtingų kultūrų puoselėtus ir sukurtus pomirtinio pasaulio vaizdinius. Kai kurie iš jų verčia permąstyti daugelį šiuolaikinio gyvenimo aspektų, kurie didžiąja dalimi yra orientuoti tik į tai, ką matome prieš savo akis. Visa, kas keičia žmogaus substanciją, jo ryšį su pasauliu ir laiku yra svetima ir nutolę nepasiekiamais atstumais. Bet žmogus juk nepasikeitė – jis išliko toks pat trapus ir laikinas.

Indijos arijų religija vedų laikotarpiu

Jama
Jama

Vedos yra sakralinis arijų genčių literatūros kūrinys, kuriame buvo užfiksuoti įvairūs to meto religinio, ekonominio, socialinio gyvenimo bruožai, taip pat filosofinės idėjos, mitologija, istorijos ir praeities niuansai. Jose taip pat kalbama ir apie pomirtinį pasaulį. Seniausioje ir žinomiausioje knygoje „Rigvedoje” mirusieji vadinami pitarah („tėvais”). Jiems kaip ir dievams buvo aukojamos aukos. Iš jų tikėtasi sveikų vyriškos lyties palikuonių. Aukščiausiame danguje šie protėviai puotauja kartu su mirusiųjų valdovu Jama. Mirusysis pas Jamą patenka „protėvių keliu”. Jama buvo pirmasis, kuris šiuo keliu pasiekė mirusiųjų pasaulį ir todėl jis tapo jo karaliumi. Mirusiųjų karalystė buvo įsikūrusi požemiuose, Pietų pusėje. Tai buvo priešinga vieta Šiaurėje esančiam dangiškajam dievų pasauliui. Tačiau vėliau ir Jamos buveinė buvo perkelta į dangų, o požemiai tapo vieta nedorųjų vėlėms.

Rigvedoje sakoma, kad, žmogui sudarantys elementai po mirties grįžta iš ten kur atėję: kūnas grįžta į žemę, kraujas – į vandenį, kalbėjimas – į ugnį, kvėpavimas – į vėją, žvilgnis – į Saulę. Tačiau visi šie elementai dievų valia grįžta į mirusiųjų pasaulį ten sukurdami naują mirusiojo „kūnišką” pavidalą. Kaip matome, tai gana neįprasta ir sudėtinga mirties transformacija.

Atharvavedoje ir Upanišadose protėvių kelias vėlėms tampa dar sudėtingesne kelione: per aukų dūmus, per naktį, per laiką, kai išnyksta Mėnulis, per eterį, rūką, vėją, lietų kol vėl grįžta į žemę ir įsikūnija naujuose kūnuose. Rigvedoje ir Vedų keturknygėje gimsta viena svarbiausių vėlesnėje kultūroje karmos idėja. Kharman reiškia visų žmogaus žemėje nuveiktų poelgių rinkinį, kuris lemia būsimąjį gyvenimą.

Graikai

Graikai žmones laidojo molinėse statinėse – pituose, arba moliniuose sarkofaguose – larnakose. Mirusįjį lydėdavo gana gausios įkapės: maistas, ginklai, papuošalai, aliejinė lempelė, turinti apšviesti kelią tamsiuose požemiuose. Iki Homero mirusieji buvo deginami. Pats Homeras taip pat nemini kitokio laidojimo būdo. Vėliau imta laidoti dviem būdais, taip pat ir nesudegintus mirusiuosius.

Mirusiųjų buveinė, Hadas, buvo požemiuose. Tai tamsi ir niūri vieta, joje baigiasi vanduo. Achilo vėlė Odisėjui prasitaria, kad ji verčiau tarnautų žemėje paskutiniam vargšui nei viešpatautų Hade. Vėlės šiuose baisiuose požemiuose klaidžioje kaip šešėliai, praradusios atmintį. Tik kraujo auka joms leidžia trumpam atgauti atmintį. Tačiau nepaisant Hado niūrumo yra dar baisesnė vieta, esanti žemiau jo – Tartaras. Čia baudžiami piktieji. Tik labai nedidelė žmonių dalis, dažniausiai nusipelnę dievams ar didvyriai, patenka į Eliziejų ar Eliziejaus laukus, kur yra amžinas pavasaris ir gyvena dievai.

Romėnai

Kadaise romėnai tikėjo, kad sielos kyla iš Jupiterio ir po mirties grįžta pas jį. Tačiau lygiagrečiai vyravo tikėjimas, jog mirusiųjų vėlės plevena ore ir gali arba padėti arba pakenkti gyviesiems. Ypač bijota netinkamai palaidotų mirusiųjų vėlių. Jos buvo vadinamos larvomis arba lemūrais, joms palenkti į savo pusę buvo skiriami atitinkami ritualai.

Neabejojama, kad senieji Italijos gyventojai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, turėjo jam skirtą vietą, tačiau konkretesnių šaltinių įrodymams trūksta.

Keltai

Vienas įdomesnių fragmentų iš keltų palikimo, tai druidų mokymas apie reinkarnaciją. Antikos autoriai stebėjosi tokiu sudėtingu keltiškuoju filosofiniu principu ir jį grindė pitagoriečių įtaka. Tikriausiai keltų, indų ir graikų protėviams buvo žinomi bendri indoeuropietiški reinkarnacijos motyvai, todėl jie galėjo atsirasi net ir į Europos šiaurę nutolusiose tautose.

Galbūt su tokia valtimi keltai veždavo vėles?
Galbūt tokia valtimi keltai lydėdavo vėles?

Tačiau keltiškoji sielų kelionė buvo labiau paplitusi tarp dievų ir didvyrių nei masinis reiškinys, kalbant šių dienų žodžiais. Reinkarnacijos dėka jie galėjo praleisti tam tikrą laiką iki vėl sugrįžtant ir iš naujo įsikūnijant žemėje. Praėjus pirmajam Airijos užkariavimui Tuanas Mac Cairillas 300 metų gyveno šerno pavidalu, po to – sakalo, dar vėliau – lašišos. Airijos karalienė suvalgo šią sužvejotą lašišą, pastoja ir pagimdo sūnų, Tuaną. Šis jau iš anksto žino, kas nutiks Airijoje iki šv. Patriko laikų.

Dažniau buvo tikima laimingu pomirtiniu gyvenimu, kuris tęsiasi Laimingųjų arba Moterų salose, esančiose Vakaruose, Atlanto vandenyne. Šiose salose nuolat šviesu, šilta, gera, viskas žydi, groja puiki muzika, vyksta puotos, žaidimai ir mylimasi.

Prokopijas Cezarietis „Užrašuose apie gotų karą” pasakojo, kad palei britų salų pakrantę (tikriausiai buvo turima  omenyje vakarinė pakrantė) išsidėstę labai daug kaimų, besiverčiančių žvejyba bei žemdirbyste. Jie yra frankų valdiniai, tačiau mokesčių niekuomet nemokėjo dėl dar vienos jų turėtos prievolės – vėlių pervežimo. Tam gyventojui, kuriam ateina eilė sekančią naktį plukdyti vėles, sutemus eina į savo namus ir ramiai atsigulę laukia keleivių. Vidurnaktį pasigirsta beldimas į duris ir neregimas balsas pakviečia į darbą. Jis skubiai atsikelia ir nesuprasdamas kokiu būdu paklūsta, skuba link pakrantės. Čia pamato kelionei paruoštas svetimas valtis. Įlipęs pamato, kad valtis įgrimzdusi iki borto krašto, jog atsargos nelieka net per pirštą. Tačiau žmonių valtyje nesimato. Valandą plaukę, jie pasiekia Moterų salas (nors Cezarietis veikiausiai supainiojęs minėjo Brittia salas). Nors kai plaukia panašų atstumą savo valtimis, jiems prireikia vienos dienos ir vienos nakties. Salos pakrantėje valtis ištuštėja ir iškyla iš vandens. Nors vėlgi nesimato nei vieno žmogaus, valtininkas girdi iš salo sklindančius balsus, sveikinančius atvykėlius vardais ir titulais, vadintais, gyviems esant. Patys irkluotojai tuo pat skuba plaukti atgalios.

Taigi keltų pomirtinis pasaulis ne abstrakčioje erdvėje o tiksliai lokalizuotas geografine prasme.

Laukite tęsinio.

Parengta pagal Gintaro Beresnevičiaus “Religijų istorijos metmenys” (Aidai, 1997 m.)

26 komentarai apie “POMIRTINIS PASAULIS”

  1. Mielieji, Omar Chajamas yra pati ryškiausia persų-tadžikų poezijos žvaigždžių.”Rubai”- ketureilis arabiškas,tačiau rubajatai- tai persų liaudies poezijos ketureilis, kilęs iš persų-tadžikų literatūros savarankiškas lyrinis arba siužetinis kūrinys.Daug kam ir šiandien-Omar chajamas – tai tik vyno ir aistrų siautulio simbolis, tačiau jį vertina kaip rafinuotą aristokratą, švelnų poetišką mąstytoją ir … skeptiką, taigi, vertintojo galią turi visi…

  2. *) Omaras Chajamas (Omar Khayy?m, 1048-1131) – persų poetas, matematikas, filosofas, astronomas. Išgarsėjęs savo ketureiliais „Rubajatais“ – didžiąją dalimi dėl puikaus E. Fitzdžeraldo vertimo į anglų kalbą. Algebroje suklasifikavo kubines (trečiojo laipsnio) lygtis ir pateikė jų sprendimą naudojant kūgio pjūvius. Irane žinomas kaip tikslesnio už europietišką kalendorių sudarytojas.

    1) Omar Khayam. Rubayyat// Transl. By Fitzgerald E.L., 1859. Eduardas Fitzdžeraldas – anglų poetas ir vertėjas. Susidomėjęs Viduramžių persų poezija, 1856 m. išmoko persų kalbą. Jo pagrindinis darbas – nuolat papildomas „Rubijatų“ vertimas,,,

  3. Drįstu Mečislovui paprieštaraut: Omaras Chajamas buvo ne persų poetas, o tadžikų, gyvenęs prieš tūkstantį metų, nebent kitas tokia pačia pavarde.

  4. Mielas Mečislovai V. atsiprašau, kad sumaišiau Jus su p. Gintautu, nes tai Jūs man citavot Omar Chajamą, ir Jums buvo skirti p. V. Laumakio eiliuoti pamąstymai.Jūs turit būt labai gražus žmogus visom prasmėm, tad linkiu Jums ir Jūsų šeimai:

    ATVERKITE NAUJIEMS PLAČIAI DURIS
    TE JIE ATEINA LAUKIAMI
    TEBUS ŠVIESI JŲ KIEKVIENA DIENA,
    RAMI NAKTIS,
    SENIEJI TEIŠEINA NESKLANDUMAIS NEŠINI…

    O JUK NAUJI- TOKIE JAUNUČIAI
    PAS MUS ATBĖGA SU RIEDUČIAIS-
    REIKĖS AUGINT, BRANDINT JUOS VĖLEI,
    KOL TIE NAUJI TAPS SENUTĖLIAIS…

    Štai tokie Jums mano prasti paeiliavimai, palinkėjimai. Ačiū

  5. Norisi iš širdies padėkoti p.Gintautui už dalinimąsi žiniomis, gerumu,šviesa, šiluma, šito labai reikia mums visiems, už tai, kad domisi poezija vyrai, nes šiais laikais daug kam ji tapo nebereikalinga, o juk tie išgryninti išgyvenimai,tas sielos grožis perteikiamas eilėmis greičiau pasiekia net ir labai sužvarbusią širdį.Na, o tas domėjimasis Rytų filosofija tapo labai madingas, bet aš užaugau Lietuvoj ir manęs niekas neprivers išduoti savo krašto tradicijų, o domėtis domiuosi viskuo po truputi. Man prisimena a.a.poetės,menininkės, rašytojos Jurgos Ivanauskaitės patirtys šioje srityje, o jos labai liūdnos…
    Noriu prie paskutinių p.Gintauto man išsakytų minčių pridurti poeto V.Laumakio pamąstmą apie LIKIMO PIRŠTĄ:

    Pirštas artėja, pirštas grūmoja
    traukis iš kelio kvaily
    tai aš- likimas tavo sumautas
    nenoriu nutrėkšt kol eini
    kol bėgi svajoji vilies
    kasdiena ieškodamas nauja
    vistiek žinai, kad cha cha
    abu mes iš Dievo
    bet velniui tarnaujam…
    štai ir tokie egzistenciniai pamąstymai būna…

  6. Štai pasiėmiau ,,tibeto mirusiųjų knygą” , vartau ir randu žodžius,kuriuos norėčiau pacituoti ,,Kaip galima kalbėti apie mirtį su tuo, kurs dar nemirė? Ir jei nieks negrįžo iš anapus, ką apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą gali žinoti gyvasis?

    Tibete atsakytų:

    „Buvo ne kažkuris tai vienas asmuo, ir netgi ne kažkokia tai viena gyva būtybė, sugrįžusi iš anapus. Juk mes visi, iš tikrųjų, mirėme daug kartų, kol pasiekėme dabartinę reinkarnaciją. Ir tai, ką vadiname gimimu, tėra atvirščias veiksmas mirčiai, – tarsi kita tos pačios monetos pusė; tarsi durys, kurias pavadiname ‘įėjimu’ būdami lauke ir ‘išėjimu’, būdami viduje.
    Tačiau ne visi prisimena ankstesniąją savo mirtį, o neprisimindami, – netiki ja. Tačiau juk jie neprisimena ir kaip gimė, – tačiau šįkart tuo tiki. Nereikia užmiršti, kad veiksni atmintis tėra maža sąmonės dalelytė, kad pasąmonėje užrašomi ir saugomi visi mūsų gyvenimai. Tačiau mūsų nesužadinta sąmonė atsisako juos perduoti.

    Ir štai kodėl Bardo Tiahodol, Tibeto knyga ,apie mirtį, vedanti painiais takais per tarpinę būseną tarp gyvenimo ir atgimimo, – būseną, kurią žmonės vadina mirtimi, – buvo išguldyta simbolių kalba. Tai ta knyga, kuri antspauduota septyniais tylėjimo antspaudais, – todėl, kad pateikiamos žinios gali būti klaidingai suvokiamos ir nuvesti klystkeliais ar pakenkti suklydusiems.

    Tačiau kažkada visa žmonija turi nuspręsti, ar jai tenkintis materialaus pasaulio vergyste ar stengtis nugalint dvasinį pasaulį išlaisvinti nuo savanaudiškų troškimų ir atsisakant save varžančių ir ribojančių gniaužtų. Reikia pabandyti atplėšti bent vieną antspaudą.”’

    Jogai sugeba prasiskverbti į pasąmonę, kur suranda ne tik įrašus apie ankstesnius savo išgyvenimus, bet ir mūsų rūšies – žmonijos prieš-istorijos ir netgi visų būtybių, buvusių iki žmogaus, faktus.
    Viskas ,kas jau buvo žemėje,kiekviena emocija ir mintis-viskas yra Žemės energoinformaciniame lauke. Stiprios ir sąmoningos koncentracijos būdu galima nuskaityti tikrą žemės-planetos istoriją ,o tuo pačiu ir buvusių gyvenimų asmeninę istoriją…

  7. Dalia, paskaičiusi Jūsų komentarą prisiminiau Berto Helingerio konsteliacijų temą. Pagal psichoterapeuto B.Helingerio mokymus, motina mirdama visada palieka savo likutinę energiją jauniausiajai dukrai.

  8. Puiku, kad šioje svetainėje,atrodo, yra ir išsilavinusių, įdomių žmonių. O tema apie pomirtinį gyvenimą-sielą etc. irgi labai įdomi. Aš ja taip pat domiuosi nuo tada, kai išėjo mano mylima Mamytė. Ji buvo tikras angelas-smetoninių laikų vaistininkė, kuri net vaistus sergantiems ligonėliams išnešiodavo po kaimus. Be jokio atlygio, žinoma.Ir šiaip buvo nuostabus žmogus, kuris keli metai prieš mirtį tarsi įgavo kažkokią stebuklingą šviesą: veidas pasidarė labai gražus, šviesus, ir tą jos švytėjimą niekada nepamiršiu.Aš pati, deja, jau naujųjų laikų produktas, laisvosios rinkos auklėjimo vaisius:praktiška,orientuota į žemiškasias gėrybes,kartais stokodavau ir atjautos, dėmesio kitiems. Po Mamos mirties viskas kardinaliai pasikeitė, tartum man akys atsivėrė. Pasidariau panaši į Mamą. O gal kažkokia dalelė jos sielos manyje apsigyveno? Nežinau….

  9. Zitai ,atsakau persų poeto,mokslininko ,filosofo Omaro Chajamo žodžiais
    ————-
    Dangau! Kodėl, sakyk, čia niekšams taip gerai?
    Jų pirtys ir vanduo, malūnai ir dvarai,
    O kas teisingas, tas nė plytgalio neturi.
    Aš spjaunu į tave, dangau, jei taip darai.

    ————–
    Tu nieko nežinai šiuoj būtyje, tu – niekas,
    Tu vėjo sūkurys dykumoje, tu – niekas.
    Tu visas tarp dviejų bedugnių – nebūčių,
    Ir kas aplink tave, ir viduje tu – niekas.
    —————
    Jie sako, kad žudau save vynu – aš toks.
    Jie sako, kad kreivais takais minu – aš toks.
    Kiekvienas žino tiek, kiek jo galva išmano.
    Aš pats žinau, kas aš ir kur einu – aš toks.

    —————
    niekas negali pasakyti nei kas bus rytoj,niekas nežino nei kokia Jūs p. Zita ,niekas nepažįsta nei manęs,tik mes patys save…. Mes vieniši keleiviai šiame gyvenimo kelyje,nuogi gimėme ,atgyvenome ir vieniši išeisime.Po kelių metų būsime užmiršti visų ,kuriuos pažinojome,tik užverstas akmuo ant kapo bylos,kad buvome kadais…(o čia aš ).

  10. Gerb Gintautai, tai, kad nuo akmens amžiaus žmogus siekia žinių, tobulina pasaulį,tai man tas nesvetima, kad žinojimas, ką tu radai atėjęs ir ką tu paliksi po savęs šiame pasaulyje yra mąstančio žmogaus atspirties taškas. Labai ir labai domėjausi ir domiuosi tuo, kaip paprastas žmogelis buvo pažabojamas į tuos baimės rėmus, kurie buvo naudingi viešpataujančiam klanui labai įvairiai įvairiose pasaulio šalyse. Aš puikiai suvokiu, kad tikėjimas ir religija yra skirtingi dalykai. Labai įdomu, be abejo, susipažinti su senųjų tautų filosofine patirtimi ir pomirtinio pasaulio suvokimu, bet ar mes gebėsime čia sutalpinti tą neigimo neigimą nuo Platono Dualizmo ir jo mokinio Aristotelio, kuris 20 metų studijavęs jo Akademijoje vis tik sukūrė savąją teoriją, atmetęs dualizmą, pareiškia, jog PAŽINK PASAULĮ, PAŽINK KŪRINĮ, TADA PAŽINSI IR JO KŪRĖJĄ? iR T.T.IR T.T. Nors be, abejo, tema Jūsų užduota gal yra daug įdomesnė pamąstymams nei apie tą nesuvaldomą krizę politikoj, ekonomikoj ir mūsų galvose.
    Pagarbiai,

  11. Mečislovui V
    Cituoju mokslininko, poeto, filosofo Omar Chajamo žodžius:
    Aštuoniasdešimtis dvejus metus pasauly gyvenau
    problemas jo ir paslaptis aš gvildenau
    kolei galų gale aš supratau- žinau,
    kad nieko nežinau…

  12. Zita, man labiausiai gaila, kad niekas kažkodėl nereaguoja į straipsnio mintis, o skuba tuoj pat kabintis į komentatorių nuomones.

    Man yra labai svarbi ir įdomi senųjų tautų patirtis ir pomirtinio pasaulio įvaizdžiai. Ir nepaneigsi, kad didžiosios religijos ant jų statėsi pamatus.

    Ir man nė kiek nepikta, kad kai kurie žmonės turi daugiau žinių už mane kitose srityse: energetikos moksluose, ezoterikoje ir pan.

  13. Mielieji, mielieji,
    pasirodo gerbiami senjorai turi tiek žinių ir patirties apie pomirtinį gyvenymą, kad man darosi klaiku. Gal ne į normalių krikščionių išpažįstamą gyvenimo ir mirties modulį patekau. Spėliojimų, fantazijų yra begalės, yra nepaaiškinamų dalykų, kurių net mokslas yra bejėgis suvokti, na o besidomint man pasaulio religijomis, tai galiu pasakyt tiek, kad budizmo teologinė filosofija skelbia bet kokį savo norų, aistrų, troškimų atsižadėjimą šioje žemėje, idant paasiekti NIRVANOS būseną ir išnykti,einant aštuongubu dvasiniu tobulėjimo keliu. Mes gi tikim pomirtiniu žmogiškuoju gyvenimu, geresniu, ar blogesniu, kokio jau nusipelnėme. Pabuvoję komos būsenoje, regi haliucinacijas, bet jie nėra galutinai mirę. Galime kapstytis iki begalybės, kas jau neduota žinot, tas neduota, na daug jau paplito aiškeriogių, burtininkų, apsimetėlių vargingoj Lietuvėlėj sunkmečių- ir jiems tai aukso amžius.O tai kur gi ta tiesa, kad TIKĖK MANIMI VIENINTELIU DIEVU, o burtai ir pranašystės – didžiausia nuodėmė.Mirties baimė natūralus dalykas, bet ji ta baimė mažesnė tada, kai tu atlikai savo misiją žemėje -mylėti, atleisti, nepavydėti, užjausti.
    Daugiau mums neduota žinoti, ir nesiekit šito, gyvenkit gražiai, žinodami, kad tai yra laikina, bet gal būt labai prasminga ir kad žmogus be abejo susideda iš fizinio/niekinio/ kūno ir sielos/ energijos/, kuri neateina iš niekur ir niekur nedingsta be prasmės…

  14. Atgalinis pranešimas: GYVENIMAS PO MIRTIES | DRAUGAUKIME - mintys, gyvenimas, branda

  15. „Visada labai sunku suprasti aiškinimą, kai pats neturi žinių. Aš galiu tau kartoti vėl ir vėl iki pasaulio pabaigos tai, kas man visiškai aišku, o tu vis tiek nesuprasi ir nepatikėsi, nes neturi apie tai praktinių žinių. Žodžiai… Jie nuolatos mus klaidina. Man patinka minties begalybė”.
    Don Chuanas K.Kastanedai

    Sunku surasti patį tinkamiausią žodį apibūdinti didžiajam Žinojimui, ypatingoms žinioms, kurias lemta žinoti tik tam tikriems žmonėms, pasiruošusiems jas priimti, tūkstančius tūkstančių metų per tūkstančius gyvenimų į jas artėjusiems. Žinių žmonės ŽYNIAI gyveno senojoje Lietuvoje. Graikijoje juos vadino orakulais, kitur magais ar dar kaip nors. Žynių mokslas – ne juodoji ir ne baltoji magija, ne užbūrimai ir užkalbėjimai, ne užkeikimai, kerėjimai ir nužiūrėjimai, ne būrimas kortomis, cukraus gabaliuku, kava ar cigaretės pelenais. Ir ne akių dūmimas cirko arenoje, kai iliuzionistas iš rankovės ištraukia penkiolika balandžių. Šie magai – puikūs manipuliatoriai rankomis, fokusininkai, judesių virtuozai.

    Skirtingo išsilavinimo žmonėms Žynių mokslas ar Aukštoji magija reiškia skirtingus dalykus. Primityvus žmogus magiją tegali įsivaizduoti tik kaip burtus. Ir tegul jie lieka su savo nuomone. Primityvaus žmogaus sąmonės nepakeis jokie aiškinimai. Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų priversti žmogų ieškoti žinių, jeigu jis pats to nenori.

  16. Ocho, pasirodo jus čia kalbate ir su vėlėmis, mokate gydyti, kaip gydė Kristus, tai kas gi jus esate gal Dievo antrininkai žemėje , ar pranašai, o gal tik dvasios ligoniai?

  17. Atleiskite,tačiau grįžkime prie pomirtinio pasaulio,,,,kuo tai susiję su sveikata ir su gyvenimu..? Mirtis yra gyvenimo tęsinys ir gimimas yra tik sekančio gyvenimo spiralė.. Tarp viso šito yra tik plonytės sienos,tik atstumas per ištiestą ranką.(galite ištiesti ranką ir pasisveikinti su savo ,,mirties angelu”). Markabiška tačiau tai tiesa…
    Pas sergantį žmogų , kaip valdantis elementas, beveik visada pilna visokių svetimų dvasių,žemiškųjų dvasių,auralinių būtybių,apsėdimo elementų.Visi maitinasi mūsų dvasinėmis energijomis,bioenergijomis,mintimis,emocijomis,jausmais-žinoma,jei leidžiame tai daryti… O leidžiame net labai,nes nenorime pripažinti nematomo pasaulio(energijų-informacijų gyvo pasaulio-okultistiniu vadinamo..). Viso pasaulio religijos visais laikais savo vaizdžia kalba mus perspėja,tačiau mes kurti išliekame… Žinoma,kad po aborto dažna moteris dar ilgai kankinasi depresijose.Tai labai lengvai paaiškinama-jos organizme išliko vaisiaus energetinis fantomas-vaisiaus energetinis darinys,gyva žemiška dvasia,kuri norėjo gyventi,buvo pačio žmogaus pakviesta ir staiga neleido jai gyventi…Po artimo mirties irgi nemokama jo vėlės palydėti ir taip dažnokai jai sutrukdome išeiti,ją sulaikome gyventi savo auroje,savo organizmo energoinformaciniuose sluoksniuose… Oi,kaip bloga tada būna ,kaip skaudu emociškai ir dvasiškai,tai priveda iki šizofrenijos,iki proto pasimaišymo ir asmenybės praradimo… O dvasia alkoholiko,narkomano,kitos rūšies manijų dvasios (nesvarbu ar tai saldumynų mėgėjas ar tik sexsomanas…) užvaldo žmogų su tokiu malonumu.. Yra ir baisesnių apsėdimo reiškinių,kurie net nusiveda žmogų iš šio pasaulio labai greitai,,,, Visa tai yra ir kiekvienos ligos patogenezėje….
    Nereikia nusiminti-visa tai mes visi pritraukiame savo egoistiškomis mintimis, norais,nuodėmėmis,bet taip pat ir apsiginti galime.Mūsų pasąmonė kartu su sąmone nuolat kontroliuoja aplinką,organizmo vidų ir daro tvarką.Tik nereikia trukdyti,o reiktų padėti truputį malda,dėmesio koncentracija ,pasikviesti savo angelą sargą,savo dvasinius nematomus šviesiuosius Mokytojus,o dar geriau ir patį dievą… kuo dažniau tą darome ,tuo aktyvesnios šviesiosios jėgos.Be kvietimo šviesiosios jėgos neateina, be kvietimo ateina tik demoniškosios jėgos… Bet tam turi būti svarios priežastys…
    Viskas yra greta ,viskas yra dviguboje spiralėje.
    Jei mes nusileistume į ląstelės lygį ir atsistotume ant jos,tai sekanti ląstelė būtų matoma taip pat ,kaip dabar matome mėnulį nuo žemės. Tai štai kokie atstumai ir tuštumos mūsų organizme,todėl žmogus ir vadinamas mikrokosmosu…

  18. Remiantis fizikinio vakuumo teorija ,galima vien tik savo dėmesio koncentracija valdyti savo biofizikiniu vakuumu ir pasiekti tam tikrų sveikatos problemų išsprendimo… Žinoma,kad kur dėmesys,ten ir energija….Tai ir yra pagrindinis bioenergijos principas….Anksčiau bioenergetikos problemos buvo aiškinamos įvairiais mistiniais dalykais,gaubė paslaptingumu ir šarlatiniškumu… yra daug būdų-metodikų,ir keletas yra labai paprastų,nereikalaujančių beveik jokio įdirbio,dvasinio išsivystymo,mokslinio pagrindimo…
    Vienas iš tokių metodų yra REIKI METODAS -tai savigydymo metodas prisilietimu,rankų uždėjimu…taip gydė ,anot šaltinių ,Jėzus,jo mokiniai-apaštolai,o šiais laikais pasaulyje tokių žmonių-reiki meistrų -yra net keli šimtai tūkstančių…
    Kitas būdas yra DAUGIAMATĖ MEDICINA SU BIOLOKACIJA,aprašytas L.G.Pučko knygose. Biolokacijos metodas žinomas 8000 metų,naudojamas visuose tautose(vokietijoje,Jav,Anglijoje,Kinijoje,Rusijoje ,pasirodo net lietuvoje …) ,jis veikia iš karto pas 92 proc gyventojų,5 proc gali išvystyti treniruotėmis ir tik mažytis proc negali juo naudotis…
    Nieko paslaptingo ir viršantgamtiško tame nėra,štai taip paprastai galima naudotis trancedentiškumo dalykais.Juos galima gerbti už tokias galimybes,galima mylėti ,dėkuoti dievui kad tai davė,tik nereikia pulti į kraštutinumus…

  19. Gintautai, jeigu tik norite, labai paprastai galite išlavinti jautrumą ir tapti bioenergetiku. Yra paprastos metodikos, nieko nekainuojančios ir nereikalaujančios daug darbo. Yra sukurta JAV pelno nesiekianti organizacija, yra literatūra ir netgi internetinis puslapis anglų kalba. Atsilaisvinus nuo savo nemalonių darbų, gal būt, parašysiu daugiau apie tai. Tenka apgailestauti, kad dauguma iš mūsų mažai kreipiame dėmesio į energijos tekėjimą, o Rytų šalyse energijos subalansavimas yra labai aktualus.

  20. Mečislovai, labai įdomi istorija ir patirtis. Tikriausiai tik žmogus artimas tokiems dalykams, gali išvysti tokius vaizdinius.

    Man net nežymiai panašaus nieko nėra nutikę.

    Janina, tų knygų nesu skaitęs, neabejoju, kad įdomios. Reikės paieškoti.

  21. Kiek esu skaitęs, fizikai nagrinėdami atomų struktūrą jau senokai susidūrė su neapčiuopiamomis dalelėmis, kurios netelpa į jokios žinomas fizikines formas. Jos egzistuoja itin trumpą laikotarpį, arba elgiasi neprognozuojamai. Beje netgi pačios elementariausios dalelės gali būti skaidomos ir būti sudarytos iš dar paprastesnių dalelių, kurių stebėjimas yra sunkiai įmanomas. Todėl visuomet išlieka stebėjimo reliatyvumas.

    Galbūt didžiajam hadronų greitintuvui, kuris ne taip seniai pradėjo veiklą, atrasti tam tikras labiau pagrįstas materijos atsiradimo versijas.

  22. mecislovas v

    šiaip tai nėra jokio pomirtinio gyvenimo,,,, Visa dievo sukurta materija yra tik jo sąmonės vibracijos. Mes irgi tuo esame.
    Viską galima paaiškinti gana racionaliai ,išskyrus patį dievą…
    paaiškinsiu dievo išryškinto-sutverto pasaulio mokslinį naujovišką požiūrį .Šis požiūris ,manau,neužilgo turėtų atsirasti oficialiame moksle
    pagal Enšteino realitivumo kvantinės teorijos mokymą yra tik keturios materijos egzistavimo rūšys-kietas,skystas,dujinis ir plazma. Jų tarpusavio sąveika sukuria daugybė reiškinių ,įvykių ir ta mechanika nelabai suprantama. Plazma yra elektroninių dalelių judėjimas aukštoje temperatūroje. Tokia medžiagos būsena yra ribinė ir ribojasi su trancedentine materijos būsena 1993 m I.Šipovas tyrinėdamas atomo sąveikas laboratorijoje pastebėjo neįprastą elgseną,jog dalelės gimsta lyg tai tuštumoje ir į tuštumą grįžta… Bet gamtoje absoliučios tuštumos nėra.Jis tą tuštumą pavadino fiziniu vakuumu. Žinoma,kad fizinio vakuumo teorijos dalys ,buvo jau senokai fizikų tyrinėjamos(tai ir dirako jūros teorija, holografijos teorija, eterio teorija ir kt )-tik dabar galima sakyti kad fizikinis vakuumas yra penkta materijos egzistavimo forma -banginė forma ,arba visos žinomos ir nežinomos banginės vibracijos ir yra fizikinis vakuumas. Jau žinoma,kad sužadinus tam tikras fizikinio vakuumo vietas tam tikra energijos rūšimi-gimsta visos keturios fizinio pasaulio materijos dalelės… Štai ir kūrybos galimybės kiekvienam iš mūsų… Kodėl? pasirodo,kad ta energija su kuria galima sužadinti fizikinį vakuumą yra sąmonė,jos energija… Štai kaip dievas kūrė-kūrė su savo labai išvystyta sąmonę per fizikinį vakuumą… Prieš didijį pliumpį-sprogimą-buvo tik fizikinis vakuumas,pirminiai sąmonės laukai ir iš jų atsirado ir dieviškoji sąmonė… Pirminiai sąmonės laukai yra šeštoji materijos egzistavimo forma,o dieviškoji sąmonė pakilo virš pirminių sąmonės laukų ir tapo septintąja materijos egzistavimo forma.
    Sąmonę turi daugelis objektų-gyvybės formų įvairovė yra didžiulė ir ne tik žemėje. Iš fizikinio vakuumo vibracijų yra susikūrusios įvairios dimensijos,matavimai ,visatos ir tt . Juose pilna gyvybės formų,tiktai žmogaus sąmonė kol kas miega,ji negali suvokti net ketvirto išmatavimo-nors meluoju,galima ,jei nori,jei pasistengtų save išvystyti treniruojant… Žemės civilizacijos kultūrose yra daugybė mokymų,daugybė metodų ir tereikia visai nedaug…
    Ši sandara yra arčiausiai tiesos,ji veikia praktiškai,tai gali kiekvienas…

  23. Nemažai įdomių mirties ir pomirtinio gyvenimo epizodų yra aprašyta gipnoterapeuto Maiklo Njutono knygose „putešestvije dūšy” ir „Prednaznačienije dūšy”. Atrodo, kad jau šias knygas galima skaityti ir lietuviškai.

  24. mecislovas v

    Daugelis esame buvę laidotuvėse,esame ir savo artimuosius laidoję… Jausmai pasakyčiau labai nemalonūs ir skausmingi… Tačiau ar susimąstėte,ar bandėte pajusti,kodėl taip yra,kodėl taip sunku,kodėl nenorime ,,paleisti” išeiti ?. Kodėl taip verkiame ,juk atvirkščiai,džiaugtis turėtume kad mirusiam jau pasibaigė kančia šioje ašarų pakalnėje….
    papasakosiu vieną asmeninį praktinį patyrimą (tik ,prašau,nelaikykite kažkuo neįprastu,tai galite kiekvienas…)
    Mirė bendradarbis,šiaip liga ,pijokielis,gyveno per daug rizikuodamas … sutrumpino sau gyvenimą. laiduotuvės… o sergant dažnai kalbėdavomės apie R.Moudi knygą ,,gyvenimas po mirties” ,šiaip apie ezoterinius dalykus,buvo gana žingeidus ir linksmas vyriokas.
    man atėjus į laidotuves,tiesiog įžengus į šarvojimo salę,mane nupurtė šaltis,lyg tai kažkas tpkio šalto šalto apkabino… Kūnas tiesiog pagaugais pradėjo vibruoti… Aš jau žinojau,kad nieko šiaip sau nebūna,todėl melstis pradėjau nejučia-atleido… po kiek laiko ,melsdamasis (buvau užsimerkęs ) pastebėjau erdvėje judėjimą,toks balkšvas debesis skraidė po laidojimo salės erdvę… aš pradėjau atidžiau tai stebėti ir staiga jis įgavo mirusio Rimo atvaizdą,supratau kad tai jo vėlė … Jis pastebėjęs mano dėmesį tuoj pat atsklendė prie manęs ir bandė apkabinti-oi,mane vėl šalto kapo šaltis apgaubė ,tada išgirdau jo balsą savyje,,mečislovai ,kaip gerai kad atėjai ..”-mes pasikalbėjome truputį ir kai pasakiau kad esu jo paties laidotuvėse,jis puolė į paniką… pradėjo skraidyti prie kiekvieno,o priskridęs prie žmonos ,bandė jos paklausti,apkabinti-ši neteko sąmonės ,taip ir nesupratusi kas buvo… taip tęsėsi vos ne per visas laidotuves-vos jo vėlė prisiartindavo prie žmonos -ši puldavo į paniką,isteriją ir vos atsitraukus nusiramindavo… Išėjau iš laidotuvių ir sirgau dvi savaites,toks išsunktas buvau… Šis balšvas debesis ir yra žmogaus kūno eterinis dublikatas,fizinio kūno energetinė matrica,kurios dėka esame gyvi. Ji prisitvirtinusi bambos vietoje ,ir jai nutrūkus žmogus netenka ryšio su savo kūnu…Ši dalis gyvena tris paras,vėliau išsisklaido…Tai ar galėčiau netikėti pomirtiniu gyvenimu,jei neturėčiau asmeninės patirties?

  25. Pomirtinis gyvenimas – tai iki šiol neįminta paslaptis, bet tų žinių vis gausėja. O kaip atsirinkti, kur yra tiesa, pakol kas niekas nežino. Aš manau, kad gyvenimas be fizinio kūno tęsis, tik jis bus daug lengvesnis. TEN susitikę galėsime diskusijas tęsti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.