10 komentarų apie “STIPRESNI UŽ LIKIMĄ”

  1. Aš be jokių tarpų nuoširdžiai pasidžiaugiau – ačiū visiems, kurie galite ir rašote į šį tinklapį. Nuo pradžių čia esame palaikomi, kai tuo tarpu turime karčią patirtį – nesisekė ar nemokėjome tvarkytis su savuoju.
    O pirštai… – mums reikia pagalbos, http://www.draugauki.me taip pat visokių dienų būna. Tą klausimą esame ne vieną kartą gvildenę. Nieko asmeniškai neturėjau galvoje. Jei ne šis tinklapis, manau, būtume taip ir tūpčioję vietoje, vargu ar EPDA tinklapyje būtų įkelti tikrai geri Zigmo ir Rasmos darbai, kuriuose pasakojama apie LPLD veiklą. O va, kad mes nelabai gausiai palaikome http://www.draugauki.me – tai juk teisybė.
    Kad aš rašau kaip tuo metu galvoju ir, rodosi, jog visi supras – irgi teisybė. Tai vienas iš mano trūkumų. Viskas tvarkoj, trumpais žingsneliais, bet tik pirmyn.

  2. Jeigu Adelės komentaras yra atsiliepimas į rasmos komentarą apie Stasį,nuoširdžiai prašyčiau padėti man jį suprasti.Ką reikėtų pergalvoti ir pasverti? Kokia prasme nuvertinama arba neįvertinama draugauki.me svetainė?Ką reiškia netiesūs pirštai?
    Nesiseka man skaityti tarp eilučių.
    Iš anksto dėkoju.

  3. Valio, valio, valio…
    Parkinsonikai į http://www.draugauki.me grįžta. Pagaliau… Nenorėčiau savo samprotavimais nė vieno išbaidyti, tik prašau pergalvoti ir pasverti… kuri žiniasklaidos priemonė visuomenei paskleidė daugiausia informacijos apie Parkinsono ligą ir Lietuvos Parkinsono ligos draugiją..?
    Čia mes buvome priimti kokie esame. Mokėmės ir tobulėjome, tapome drąsesni. Kalbėjome apie ligą ir tarėmės. Mano supratimu tik dabar būtų galima pradėti galvoti apie savą tinklapį. Neužtenka norėti, reikia dar ir galėti.

    Mums sudėtinga valdyti savo kūną, bet jei tiesiame savo rankas į ištiestą mums padėti, labai pasistenkime, kad pirštai būtų kuo tiesesni.

  4. Lietuvos radijas „Ryto allegro” laidoje kasmet renka Metų kultūros šviesulį. Šiais metais kandidatu pristatome Stanislovą Vaitkevičių.Apie šį žmogų būtų galima rašyti daug,tačiau šį kartą tiek kiek reikalinga laidai.
    Rašau Jums Lietuvos Parkinsono ligos draugijos vardu, norėdama Metų kultūros šviesulio apdovanojimui pristatyti vieną iš aktyviausių Draugijos narių Stanislovą Vaitkevičių.
    Parkinsonas ir šokis. Ar gali Parkinsonu sergantis žmogus ne tik šokti , bet ir vadovauti keliems šokių kolektyvams? Žinantys, kas tai yra Parkinsono liga, neabejodami atsakytų neigiamai. Juk ši liga sukausto judesius, drebina rankas, atima balsą, tačiau ji bejėgė prieš Stanislovo ryžtą, drąsą, energiją, užsispyrimą, ištvermę ir troškimą padėti ne tik mažiems, jauniems bei pagyvenusiems, bet ir neįgaliems likimo draugams pažinti liaudies šokio grožį, patirti šokio ir judesio gydomąją galią.
    Lietuvos Parkinsono ligos draugijos 11 skyrių vienija apie 400 narių. Vargu ar jų tarpe atsirastų nepažįstančių mūsų Staselio, kaip jį vadina draugai. Stasys – LPLD renginių meninės veiklos koordinatorius. Jis aplankė visus LPLD skyrius, mokydamas sergančiuosius šokti bei judėti su .muzika. Stasys savo pavyzdžiu užkrečia ne tik entuziastus, bet ir skeptikus. Jo sukurti šokiai džiugina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovą. Stanislovo dėka su lietuvių liaudies šokiu susipažino Pasaulinio Parkinsono kongreso Vašingtone dalyviai. Metų veiklą apvainikuoja šimtus dalyvių bei žiūrovų sutraukiantis bendras LPLD ir liaudies šokių kolektyvų festivalis LLB muziejuje Rumšiškėse. Daug sumanymų Stanislovo veiklos planuose, tarp jų 2011 metų festivalis Rumšiškėse „ Nepalikit su negalia vienų“.

    Pagarbiai,
    Lietuvos Parkinsono ligos draugijos
    pirmininkės pavaduotoja Rasma Zlatkuvienė

  5. Baigiasi metai. Vėl rinksime geriausius, gražiausius, blogiausius, visokiausius… Lietuvos Parkinsono ligos draugijoje taip pat vyksta rinkimai. Pernai Romo posakis „Leiskite man ramiai sirgti…“ be konkurencijos tapo pirmuoju. POLONEZO parodymas visuomenei, manau, bus 2010 metų įvykis, kuriam vargu ar bus lygių … Romas… Matau jį aukštą, gražų, liekną, be matomų PL požymių, atskubantį į Vilniaus skyriaus susirinkimą. Daug kartų peržiūrėjau iš Stanislovo gautą dokumentinę medžiagą apie šiais metais Rumšiškėse vykusį festivalį „Šokim, trypkim, sveiki būkim!“. Akys greit surado Romą. Toks pat… Deja… Bet kad jūs žinotumėt, kaip pasikeitė Romas… Atvirai prisipažinsiu – aš nesitikėjau.

    Jeigu būtų renkamas maloniausias komplimentas, aš pristatyčiau Algirdo Skirkevičiaus man pasakytą „Nieko tu čia neišmanai, tau tik drebules sodinti…“ Kad jūs žinotumėt ir kiekvienas pajaustumėt, koks malonumas matyti atsitiesusį žmogų, supratusį, kad susirgus Parkinsono liga stebuklų greit vargu ar sulauksime (o kad taip atsitiktų…).

    Mūsų draugijoje daug sektinų pavyzdžių, ypač tarp meniškos prigimties žmonių. Mano likimo draugai tobulina savo kompiuterius, perka naujus instrumentus, medžiagas… tęsia kūrybinį darbą. Draugai neslepia nei vardų, nei veidų, nes mūsų tikslas bendras – padėti palūžusiam. Gyvenimas tęsiasi…

  6. Tavo dainos ,Romai, skamba vis tvirčiau ir įtikinamiau. Tą galiu teigti perklausęs didžiąją dalį tavo dainų.Matau kad dainos ir tau pačiam daug reiškia.Tai jau ne tik hobis ,bet gyvenimo būdas.Kurk, ieškok,improvizuok. Na o mes su malonumu pasiklausysime

  7. „tie patys kalneliai,silai,uogynojai tik as nebe tas jau esu”Parkensono liga ir ateme,ir dave.Pakeite poziuri i gyvenimo vertybes,pakeite ir charakteri.Manau,kad i geresne puse.Niekada as gerai negrojau,o dabar dar progresuoja ranku kaustymas…Nenuleiskime ranku! Nepraraskime vilties!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.