Šiandien Kaune iškrito pirmieji žiemos krituliai. Pirmasis sniegas. Visai neseniai aprašinėjau rudens lietaus interpretacijas, o štai dabar prieš akis nesuskaičiuojama galybė lengvai sklandančių baltų taškelių. Beje, vėjas smarkokas. Teko eiti priešais jo kryptį gerą gabalą kelio, tai gavosi visai neblogas iššūkis. Žandus netrukus ėmė gelti ir tas pasivaikščiojimas netruko pavirsti į šiokias tokias grumtynes. Užtat veido spalva tapo, kaip sakoma, gyva ir sveika.
Linkiu visiems ne per daug šaltos žiemos. Nes prognozių būta šiemet labai įvairių. O temperatūra, kaip bebūtų keista, labai glaudžiai susijusi su piniginės apimtimi. Nors ar ne visuomet taip būdavo? Juk pirmieji žmonės taip pat smarkiai turėjo pasistengti, kad pavyktų gauti ir juo labiau išsaugoti ugnį kuo ilgesnį laiką.
Žiemos paskelbimą pirmosios paskelbė (ir kaip visuomet aplenkė pačią gamtą) parduotuvės ir kavinės. Tik praėjus lapkričio pirmosios šventėms ir paskutinei beklaidžiojančiai vėlei pasislėpus nuo akylos žmogaus akies, prekybos centrai ir įvairios įstaigos pradėjo puoštis žiemos švenčių atributika. Eini kur nors, skubi, mąstai apie kažkokius reikalus, o tuo tarpu elniukai jau blizgina savo ragų viršūnėmis ir šnairuoja besišypsodami – nors gyvūnai juk nesišypso. Daug visur spalvoto popieriaus, mirgančio apšvietimo, dekoracijų. Kalėdos ateina greičiau nei norėtume, nei spėjame joms pasiruošti. Lyg ir norėtųsi kitaip jų laukti. Tačiau juk galime pasirinkti.
Geros nuotaikos visiems, nesušalkite!
Parašykite komentarą