SAVAITGALIO IŠVYKA Į MARCINKONIS

Naujas „Draugauki.me” bičiulio Beno kūrinys „Savaitgalio išvyka į Marcinkonis”:


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Atsakymai į “SAVAITGALIO IŠVYKA Į MARCINKONIS”: 6

  1. Antunella avataras
    Antunella

    Jei tik galėčiau ir aš vykčiau,deja jau per vėlu,jei atsirado tokios galimybės,kodėl ne,pamatyti pasaulio,na ir žinoma geriau gyventi,visi mes to siekiame vienokiu,ar kitokiu būdu,pagal savo galimybes,sveikinu Audra,už nesėdėjimą rankas sudėjus ir laukimą,kada čia bus geriau.Nostalgija yra pas visus,kam Lietuvos miškai,o kam praėjusi jaunystė,toks metas atėjo,sėdim ir prisimenam.Lietuva žinoma keičiasi,kaip ir visas pasaulis,niekas nestovi vietoje,smagu,kad aplankote,buvo graži Bobų vasara pas mus,o dabar jau lietūs lyja,grybų šiemet daug.Sėkmės jums Audra,smagu,kad pasirodėte,bendrausime!

  2. Gintautas avataras

    Ačiū, kad išdrįsote, Audra. Jau ne vieną panašų prisipažinimą girdėjome. Geriau vėliau negu niekada.

    Daug turiu pažįstamų ir senjorų ir jaunų žmonių, išvykusių ir gyvenančių kitose šalyse. Įvairios priežastys, įvairios istorijos. Nežinau ar šalis kalta. Laikausi nuomonės, kad tai globalūs reiškiniai. Visas pasaulis migruoja. Džiugu, kai atsiranda naujos tėvynės įžvalgos, pabuvojus svetur.

  3. Audra avataras
    Audra

    Aciu,grazi mus salis.Neteiskit-kad gyvenu svetur.Duonos su sviestu turejau,bet isvaziavau,nes REIKEJO.Ilgai neisdrisau rasyti,dziaugiausi kartu su kitais ,matyt prisirpau.Kiekviena metu sezona bunu Lietuvoj .Daug vazineju po Airija(cia dabar gyvenu),bet musu gamta mano sirdziai mielesne.Gyvendama Lietuvoje daug vazinejau ,daug aplankiau,bet kiekviena karta grizusi vis pamatau kazka naujo.O gal del to kad akinius pradejau nesioti.TIKRAI TAI NE NOSTALGIJA-TIESIOG TURIU DAUGIAU LAIKO,ESU SENJORE.

  4. Antunella avataras
    Antunella

    Gražu Marcinkonyse:)

  5. Gintautas avataras

    Beno kelionės yra nuostabios. Jos draugauki.me puslapiuose man primena ramias pauzes tarp įvairių sudėtingų minčių ir nuomonių įvairovės.

  6. Joana avataras
    Joana

    Žydintis viržis, sidabražolės žiedelis, rasos lašas pakibęs ant pušies spygliuko, ežere paskendusi vaivorykštė,medžiai ir dangus atsispindintys ežero veidrodiniame vandenyje, besileidžiančios dienos atspindžiai dangaus skliaute, kylantis rūkas, o jau grybai – baravykai, taip ir tiesisi ranka juos paimti, ospanguolių karoliukai ir visa miško grožybė taip natūraliai dvelkia, kad rodos net girios kvapą jauti. Nuostabu, gražu, talentinga!
    Ačiū Benui, už šią nuostabią kelionę!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.