Kažką intensyviai dirbant, labai naudinga atsitraukti ir pailsėti nuo to darbo bent savaitei. Užmiršti visas subtilybes ir niuansus. Tuomet vėl sugrįžęs gali pamatyti tai kas padaryta visai kitomis akimis ir naujais rakursais. Taip nutiko ir šį kartą, kuomet atsiverčiau draugauki.me po savaitės šiokių tokių atostogų.
Ką aš pamačiau?
Kad draugauki.me tampa gyvu organizmu. Kartais gyvumas net verčiasi per tam tikras ribas. Nors pakankamai filosofiškai galima paklausti, ar gyvumas apskritai gali turėti iš vis kokias nors ribas? Ar jo gali būti per daug?
Gyvumo pojūtis šiame tinklapyje atvedė prie dar vieno pastebėjimo: gyvybė pradeda bujoti ir augti tuomet, kai ji turi tam tinkamas sąlygas. T.y. įvairialypę ir stiprią kiekybiškai aplinką. Būtent tokius bruožus įgyja draugauki.me bendruomenė. Ten kur susiduria skirtingi žmonės, atsiranda bendravimas, apie kurį labai sunku ką nors papasakoti. Norint suprasti, reikia prisijungti pačiam.
Ir trečia. Ten kur skirtingi žmonės, turi įsivyrauti tolerancija. Nes alternatyvus scenarijus tegali būti – kokia nors nevykusi pabaiga.
Aš ir pats pastebiu, kad dažnai kitų parašytas mintis turiu perskaityti po du, tris ar daugiau kartų. Pirmas kartas neretai būna erzinantis ir užgaulus. Tačiau geriau įsiskaičius, paaiškėja minties patrauklumas ir nuoširdus paprastumas. Tolerancijos visiems!
Gyvumas. Skirtingi žmonės. Tolerancija.
Parašykite komentarą