IX – X amžiaus kronikose tarp Vyslos ir Nemuno minima Prūsų šalis. Dalis ją sudariusių genčių gyveno Nemuno žemupyje, tarp jų buvę ir skalviai, kurių genčiai priklausiusi Smalininkų teritorija. Per šią teritoriją ėjęs nuolatinis Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų Lietuvos puldinėjimo kelias.
1253 metais prūsų ir žemaičių žemės atitekę Vokietijai, tačiau žemaičiai tokiam veiksmui ryžtingai pasipriešinę, 1260 metais išviję kryžiuočius ir vėl tapę LDK dalimi. Prūsijoje tuo metu taip pat prasidėjęs ilgai trukęs ir galiausiai pralaimėjęs sukilimas, vadovaujamas H.Manto. Po pralaimėjimo prūsai likę Ordino priklausomybėje.
Kovos su kryžiuočiais dar tęsėsi iki 1422 metų, kuomet buvo pasirašyta taika prie Melno ežero ir joje nustatyta Lietuvos bei Ordino valstybės siena, galiojusi keletą šimtmečių. Ši taika turėjusi reikšmės ir Smalininkams, nes šalia tekantis upelis tapęs savotiška Ordino – Lietuvos valstybės sienos atkarpa. Matyt tai ir nulėmė Smalininkų miestelio atsiradimą. Aplinkui gausiai tvyroję tankūs miškai. Vietiniai gyventojai virdavę smalą (kažin kokiu tikslu ?) todėl ir vietovė pirmiausia buvo pavadinta Smaliais, vėliau Smalininkais.
XVII amžiuje įsikūrusi Prūsijos valstybė, kurioje lietuvių žemės imtos vadinti Mažąja Lietuva, o jos gyventojai – lietuvininkais. Smalininkai tuomet priklausę Ragainės apskričiai. Mažoji Lietuva, o tuo pačiu ir Ragainės apskritis labiausiai nukentėjusi per 1709 – 1711 metų maro epidemiją. Į likusius tuščius ūkius tuometinė valdžia atkėlusi vokiečių kolonistus. Smalininkai iki pat 1920 metų buvę Ragainės apskrities valsčiaus centru, apylinkėse tuo metu daugiausia gyvenę lietuviai, miestelis garsėjęs savo uostu. 1811 metais uosto krante buvo įrengta vandens matavimo stotis, tuo metu viena iš gražiausių Europoje.
Šiandieniniais Smalininkais galima pasigėrėti išsukus iš senojo kelio Kaunas – Klaipėda ties 100-uoju kilometru. Apsilankiusieji Smalininkuose pagal poreikį galės užeiti į čia esančią katalikų arba, kaip labiau įprasta Žemaitijoje, evangelikų – liuteronų bažnyčią, tyliai parymoti prie istoriją menančių, saulėje įkaitintų vandens matavimo stoties laiptų, kuriais galima nusileisti prie pat vandens, pasėdėti ant suolo čia pat esančiame, margaspalviais žiedais apsodintame parkelyje ar smagiai pavaikštinėti didžiausia Lietuvoje Ąžuolų alėja – gatve, apsodinta plačiašakiais ąžuolais, kurių paunksmė šiandien yra tikrai smagi atgaiva karščio nualintoje žemėje.
istorinių žinių šaltinis – internetas
Parašykite komentarą