TĖTI, AŠ TAU DAINUOTI NORIU

Savo mintis išreiškiau aš daina,

Jausmais ir širdimi apjuosdama.

Priimkit iš manęs šią dovaną visi,

Jei paliečiau aš Jus dainuodama širdim…

Taip savo dainas pristato muzikos ir žodžių autorė Violeta Leškytė – Cucchiara. Dovanotuose albumuose radau dvi Tėvui skirtas dainas. Vienoje jų – tėvo paliktos mergaitės skausmas… Pagalvojau… kokios mudvi su Violeta laimingos. Laimingos vien dėl to, kad savo Tėčiams galime skirti kitą dainą – „Tėti, aš Tau dainuoti noriu“.

Artėja labai svarbi šventė – Tėvo diena. Tėtis… jau daug metų savo Tėtį lankau  kaimo kapinaitėse,  sutinku tik sapnuose, bet dažnai, kai reikia priimti svarbų sprendimą, pagalvoju – o kaip pasielgtų  mano Tėtis. Man Jis buvo ir liko  didelis autoritetas. Iš Violetos pasakojimų žinau, kad Jos Tėvelis buvo nuostabus žmogus.

Neįsivaizduojame, net minties nenorime prisileisti… Mane paliko…

Brangūs Tėčiai,  ačiū  Jums už gyvenimą.

Adelė, Violeta

http://www.myspace.com/violeta

http://www.sonicbids.com/epk/epk.aspx?epk_id=212179

15 komentarų apie “TĖTI, AŠ TAU DAINUOTI NORIU”

  1. Manau, kad Tavo Tėtis yra su Tavimi visada ir visai šalia. Tik reikia nusiraminti ir pajusti, kaip jo meilė niekada Tavęs nepalieka.

  2. Tėvelio dukrytė.

    Žinot,o aš savo Tėvą labai myliu.Jis mano geriausias Draugas.Kai būname kartu,visada daug juokiamės,šnekamės,pasakojame vienas kitam savo nutylėtas istorijas.Tarpusavyje turime daug paslapčių,kurių nežino kiti šeimos nariai.:) Tik va,bėda…Mano Tėvelis emigravęs į Norvegiją…Gyvenome tryse su mama ir brolio.Jokio linksmumo visi pikti.Tada mus paliko ir emigravo brolis į angliją.Likome dviese.Taip sunku dar niekada nebuvo,kai mylimo Tėvo nėra šalia.:)) Bet kai aš vykstu pas Jį,arba Jis grįžta namo į Lietuvą mėnesiui laiko,visi manėsi leidžiame kartu.Na žinoma dar pusę mėnesio Jis būna su mama.Labai gerbiu savo Tėvą,dėkoju Jam už viską ir nuoširdžiai sakau ,kad Jį myliu.:))

  3. Džiaugiuosi už tuos kurie turėjo,gal dar tebeturi brangiuosius tėčius,džiaugiuosi už jūsų gražią vaikystę,o aš pačias gražiausias dainas dainuoju mamai,savo brangiajai rūpestingajai mamytei,kuri dar su mumis.

  4. Vieną gražų rytą,grįžęs tėvelis iš eilinės nakvynės milicijoje,nes buvo sumušęs mamą,nusprendė,kad yra skriaudžiamas ir negerbiamas,susikrovęs savo nedidelę mantelę,net neatsisveikinęs,išėjo ir paliko mergaitę,jos sesutę ir visai mažytį broliuką.Grįžus mamai iš darbo,visi trys strikinėjo ir krykštė iš laimės:
    tėvelis išėjo,tėvelis išėjo,jau niekad nebeskriaus mūsų mamytės…

    Kam įdomu bus,tęsinį paskaitykite forume”tikros istorjos”-tai mano istorija.

  5. Žinot, o aš vakar vėlai vakare paskaičiau komentarus… ir taip suspaudė širdį, kad tikrai nežinojau nuo ko pradėti. Labiausiai dėl Mečislovo komentaro. Mano akimis šis daug žinių turintis draugas kartais man pasirodydavo piktas, viskuo nepatenkintas… bet juk mes visi ateiname iš savo vaikystės. Kai nuo mažens širdyje įbrėžta žaizda, kartais mes visą gyvenimą ilgimės to ko neturėjome, gal pavydime, gal kerštaujame, gal… aš nežinau.

    Bet juk mažai žmonių, kurie turėjo ar turi viską. Vieni augome be tėčio ar mamos, kiti neturime brolių, sesių, kiti žmonų, vyrų, savų vaikų… sveikatos. Bet mes gyvename šalia vienas kito, tiesiame draugystės tiltus ir kartais surandame atramą, apie kurią nesapnuota.

    Atsitiktinumas mane suvedė su Violeta Leškyte Cucchiara. Violeta jauna, talentinga, man į dukras tinkanti, labai užsiėmusi moteris. Beje, šių metų pabaigoje, o gal kitų pradžioje Lietuvoje pasirodys kino filmas, kuriame matysime Violetą.

    Vienoje Violetos sukurtų dainų / muzika ir žodžiai dainininkės / sakoma:
    Ir ką turėčiau šiandien padaryt?
    Pasiekti žvaigždę ar sodinti medį?
    Gal ir paukščiu skraidyti erdvėse,
    O gal tiktai mylėti žmogų, žemę, dangų ..?
    Jeigu mes visi, taip kaip Violeta, mylėtume žmogų, žemę, dangų, tikrai greičiau užgytų žaizdos, kurių kartais neįmanoma išvengti.
    http://www.draugauki.me/2010/06/laiskas-teciui/

  6. Kaip džiugu už tuos, kurie nori dainuoti tėčiui, prisimena pačiais šilčiausiais jausmais apie juos. Aš jau labai seniai neturiu tėvų. Man dabar penkiasdešimt, tėvo nėra jau dvidešimt metų, o mamos – dešimt. Čia man sunkoka skaityti ir klausytis, ašaros ima smaugti..
    Bet taip džiugu už kitus..

  7. Adeles deka suradau si puslapi. Nuosirdziausiai noreciau padekoti Razmai uz sirdi jaudinancius man skirtus zodzius ir taip pat visiems noreciau padekoti, kad isileidote mano dainas i savo sirdies kertele. Mes visi juk jauciame vienodai – skausma, liudesi, dziaugsma, meile, atsidavima graziausiems uzmojams ir ju siekiams. Tai yra pats nuostabiausias dalykas, koki tik Zmogus gali patirti – tai yra Gyvenimas. Paliesdami vieni kitus demesiu, pagalba, gerumu – tampame laimingesni, musu Gyvenimai tampa prasmingesni. Juk, manau, mes tam ir atejome cia, i si Gyvenima – atlikti savo misija kartu. Su nuosirdziausiais linkejimais – Violeta is Floridos.
    Kas noretu pasiklausyti mano dainu, galite tai padaryti siuose websaitu puslapiuose:
    Mano visus 4 dainu albumus – 2 lietuviu k. ir 2 anglu k. :
    http://itunes.apple.com/us/album/let-me-touch-you/id300585062
    http://www.cdbaby.com/cd/violetamusic (visi 4 albumai)
    http://www.myspace.com/violeta
    http://www.sonicbids.com/violeta
    http://www.youtube.com/user/VioletaLeskyte
    http://www.facebook.com/violeta.leskytecucchiara

  8. Aš tėvą pirmą kartą sutikau,kai man buvo 38 m -sutikau,pasisveikinau ir nebuvo apie ką kalbėtis…. taip 15 min tepažiūrėjau į jį ir nuėjau…Tai buvo vienintelis atvejas kai jį mačiau ,,,,Tai mano gyvenimo neužgyjanti žaizda….

  9. Nežinau net nuo ko pradėti. Užgauta viena iš jautriausių mano gyvenimo stygų. Žodžių tėti, tėveli man neteko laimės ištarti. Buvau tik keturių dienų amžiaus, kai karo mėsmalė jį,mano tėvą įtraukė ir sumaitojo. Kaip ir mūsų likimus.
    Tačiau laikas gydo žaizdas. Aš pats jau seniai tėvelis ir netgi senelis.
    Violetos dainos man jau seniau girdėtos ir labai patinka.Manau Adelė tinkamai pasirinko savo filmui muzikinį apipavidalinimą Violetos asmenyje.
    O apie tėtį dainuoju(dažniausiai sau pačiam) savos kūrybos dainą „Kai prie tėvo namelio žydėdavo vyšnios”.Žodžius dainai radau Draugauki.me Ačiū autoriui.

  10. Kartą žmogus vėlai
    grįžo iš darbo namo – kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis
    netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
    -Tėti, ar galiu
    tavęs kai ko paklausti?
    -Aišku. Kas gi nutiko?
    -Tėti, o kiek tu
    uždirbi?
    Tėvui tai buvo netikėta.
    -Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino
    jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
    -Tiesiog šiaip – reikia. Pasakyk prašom,
    kiek tu uždirbi per valandą?
    -Na, bus apie 500. O ką?
    -Tėti… – sūnus
    pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu
    galėtum
    man paskolinti 300 ?
    -Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų
    kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo
    kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą
    dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
    Mažylis
    tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti
    tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis
    išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to – prašyti pinigų?”
    Praėjo
    kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: „Gal jam
    iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs
    niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
    Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau
    buvo lovoje.
    -Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
    -Ne, tėti. Tiesiog
    guliu,- atsakė berniukas.
    -Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė
    tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai
    pinigai, kurių tu prašei.
    Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
    -Oi,
    ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
    Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar
    keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl
    įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,
    ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
    -Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų
    turi? – nesusivaldė tėvas.
    -Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau
    dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia – lygiai penki šimtai.
    Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo
    ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

    Istorijos
    moralas?

    Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra
    per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg
    smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš
    tikrųjų mus myli – patiems artimiausiems žmonėms.
    Jei rytoj mūsų nebeliks,
    mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš
    tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.

    Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau
    laiko nei šeimai.

  11. Džiaugiuosiu už jus,kad turėjote tokius tėčius ir prisidedu prie sveikinimų,o video klipas nuostabus,gera buvo klausyti ir žiūrėti.

  12. „PARKINSONO KAINA“
    Ar jums taip nebūna, kad bendrauji su žmogum dieną, dvi, o išsiskyręs sunkiai gali prisiminti jo veidą, kažkokia tuštuma. Ir priešingai- niekada nesutikai to žmogaus, bet jo kūryba, muzika, žodis suartina jus, kad rodos matai jo veidą, girdi jo balsą. Tokia yra mano pažintis su Violeta. Išgirdau jos švelnų, jautrų, šiltą balsą ir susidraugavau ne tik su jos dainomis , bet ir su pačia dainininke. Tikiuosi Violeta neįsižeis už mano atviravimą, jeigu, žinoma, ją pasieks mano mintys. TIesą sakant, klausiausi tik nedidelės dalies kūrinių iš Violetos repertuaro, tiek kiek radau internete, bet visos jos dainos ,kaip lietuvis pasakytų, nuo dūšios – prasmingi žodžiai, ausiai miela melodija. Artimiausia man tapo daina, kuri skamba Adelės sukurtame video filmuke „Parkinsono kaina“. Tai kad šis filmas pateko į 7 geriausių EPDA (Europos Parkinsono ligos Asociacijos) vertintojų atrinktų filmų sąrašą, yra ne tik žymus Adelės pasiekimas, bet ir didžiulis Violetos įnašas. Kaip gera žinoti, kad ten toli už vandenyno gyvena žmogus, kuriam mes esame svarbūs, kurio dainos ir balso kaina yra neįkainojama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.