MŪSŲ ONUTĖ

Musu_OnuteJau geras pusmetis, kai mūsų tinklalapyje  gana aktyviai dalyvauja Onutė. Kiekvieno žmogaus gyvenimas savitas, nepakartojamas. Būna akimirkų, kai žemė slysta iš po kojų ir, jei nenusitvertum už ko, tai ir nugarmėtum į bedugnę.

Nelepino jis ir mūsų Onutės: prieš 5 metus iš gyvenimo savo noru pasitraukė vienintelis sūnus, taip išspręsdamas savas problemas. Ta netektis užgožė viską. Lėtai kėlėsi naujam gyvenimui, o čia ir vėl likimo smūgis. Prieš 2 metus vežė vyras į konferenciją  3 medikes, pavargęs tralo vairuotojas skubėjo namo, iš šalutinio kelio įlėkė į pagrindinį ir trenkėsi į lengvąją mašiną: žuvo vairuotojas ir 3 medikės. Iš gyvenimo Onutei  liko tik juoda tuštuma, lydima nenusakomo laipsnio depresijos. Bet žmogus pajėgia ištverti  viską. Ilgai kovojo su užgriuvusiomis negandomis, bet didžiulis noras gyventi suteikė naujų jėgų. Geranoriškai atleido tragedijos kaltininkui tuo pačiu pasilengvindama gyvenimą sau. Atsitiesti mūsų draugei padėjo sesuo, tėtis ir daug gerų žmonių.


Dabar Onutė gyvena kaime su 101 metų tėveliu. Anksčiau visą laiką dirbo Šakiuose restorano vedėja, vėliau atsakingas pareigas ėjo parduotuvėje. Dirbo sąžiningai, negailėdama savęs, nes taip buvo išmokinta tėvų. Onutės tėvelis dirbo ilgus metus lentpjūvėj, gyvenime patyrė taip pat daug netekčių: po karo, žaisdamas su sprogmeniu, drauge su pusbroliais žuvo 6-metis sūnus, prieš 22 metus palaidojo žmoną, o prieš 2 metus vyriausiąjį sūnų.

Nors dar žaizda rusena širdyje ketindama vis iš naujo atsiverti, bet dabar Onutė su tėveliu gyvena pasiremdami į vienas kito petį. Abu linksmo būdo. Tėtis būdamas garbaus amžiaus yra puikios atminties, aiškios mąstysenos. Sveiką gyvenimo būdą pripažįsta abu. Mėgsta knygas skaityt, kurių turi nenusakomą daugybę. Retkarčiais apsilankydama ir aš kokią pasiskolinu.

Patricija

2 komentarai apie “MŪSŲ ONUTĖ”

  1. Nežinodamas Onutės istorijos ir bendraudamas su ja, gali pagalvoti, kad gyvenimas šiam žmogui visą laiką šypsojosi ir buvo kupinas vien džiaugsmingų akimirkų. Onutė spinduliuoja meile savo aplinkiniams.

  2. Tikrai nelengva dalia teko Onutei, bet svarbiausia, kad ji išliko kilniaširdžiu žmogumi, be jokio pykčio ir priima gyvenimą tokį, koks jis yra. Man ypač patiko Onutės mąstysena ir komentarai forumo temoje „vienišumas”. Kiek daug išminties ir kartu meilės jos širdelėje. Onute, linkiu judviem su tėveliu sulaukti dar daug šviesių dienų, tamsios lai lieka praeityje. Būkite laimingi abu!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.