MANO GYDYTOJAS – REABILITOLOGAS

Kai žmogų prispaudžia negalia, jis ieško pagalbos pas medikus. Ir nuo jų požiūrio į ligonį labai priklauso ligos eiga ir gydymo efektyvumas. Sergant Parkinsono liga labai svarbu kuo ilgiau palaikyti ligonio savarankiškumą. Tada ir slauga tampa lengvesnė. Tam pasitarnauja reabilitacija.

Nesenai man ir dar keliems Parkinsono draugijos Jurbarko skyriaus nariams atsirado galimybė gydytis Jurbarko ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus stacionare. Skyriaus personalas – darbščių, ilgą metų vėrinį toje pačioje darbovietėje suvėrusių jurbarkiečių kolektyvas, savo darbui atsidavę, ligonius gerbiantys medikai.

Skyriui vadovauja gerbiama gydytoja Jolanta Jokšienė. Daktarė visuomet įdėmiai išklauso ligonius, paskiria labiausiai reikalingas procedūras, seka gydymo eigą.  Esu dėkingas stacionaro gydytojai Žanetai Sabaliauskaitei už nuoširdų bendravimą ir supratimą. Jos ir viso stacionaro personalo dėka, mes jautėmės kaip namuose. Ypač daug gerų žodžių norisi pasakyti nuolat besišypsančioms, procedūras atliekančioms slaugytojoms, kurios mumis rūpinosi kaip savo vaikais (net dainuoti leido procedūrų metu), tvarkos palaikytojai Vilytei, niekad nepamiršusiai perlinę vonią „pagardinti“ jūros druska, mankštos ir masažo virtuozui Tomui. Po susitikimo su juo lyg sparnus įgaudavau.

Visų moterų vardus lyg žirnius beria grupiokai. 2004 metais įvykęs susitikimas peraugo į tęstinį projektą „Kuo ilgesnis sergančiojo savarankiškumas, tuo lengvesnė slauga“. Jurbarko savivaldybės administracijos supratimas, kad su Parkinsono liga galima kautis, kad ją galima apraminti, suteikia galimybę visiems skyriaus nariams kasmet pagerinti sveikatą.

Supratimas, šypsena, dėmesys žmonėms su negalia, kai ta negalia kam greičiau, kam lėčiau vis didės ir didės – tai reabilitacija, kuriai neįmanoma nustatyti kainos.

Sveikatos, asmeninės laimės visoms moterims ir Tomui!

Gerchardas Endriulaitis, Jurbarko rajonas, Smalininkai


Paskelbta

sukūrė

Komentarai

Atsakymai į “MANO GYDYTOJAS – REABILITOLOGAS”: 2

  1. Romas avataras

    Aciu Adai uz filmuka.Padariau isvada:padesi kiek gali sau-sumazinsi artimo zmogaus kancias.Einu mankstintis:)

  2. Ada avataras
    Ada

    http://www.youtube.com/watch?v=usRH431eXEc&NR=1

    LIKIMO DRAUGAI, MIELIAUSI, KIEKVIENAS PAŽIŪRĖKITE FILMUKĄ PAGAL ŠIĄ NUORODĄ.

    Gėda prisipažinti, bet aš jo iki šios dienos nebuvau mačiusi. Vaikštinėjau aplink ir neatsiverčiau. Gėda, bet turiu prisipažinti, kad aš tiek, kiek leidęs save paviešinti likimo draugas, nesimankštinu.

    AČIŪ profesionalams, darantiems reklamą ne dėl reklamos.

    Parkinsono ligos gydymo sėkmė – aš, gydytojas, slaugytojas.

    Slaugytojas… dažnai jam sunkiau nei pačiam ligoniui. Matyti kaip kenčia artimas žmogus… jeigu tai jaunas susirgęs PL – vidinė kančia, vėlesnėse stadijose garbingas amžius, prisidėjusios kitos ligos, dažnai sergančiojo kaprizai.

    Gydytojas labai svarbus žmogus sergančiojo PL gyvenime. Ne tik gydyme, bet ir gyvenime. Vaistų derinio parinkimas… Atsižvelgiant į tai kokiomis sąlygomis dabar dirba gydytojai, kiek jie gali skirti laiko pacientui, o iš kitos pusės tarsi tyčia parkinsonikui po kojų numestos kliūtys pasiekti gydytoją, krizė, negirdinti pagalbos šauksmo – tai nuo ligonio nepriklauso.

    O aš – o aš metu visus darbus… palauks, nepadarysiu ir tiek to. Einu mankštintis. Žinoti kiek gali pats sau padėti ir nedaryti – dviguba nuodėmė. O juo labiau kai mes, jurbarkiečiai, turime pavyzdį straipsnio autorių Gerchardą, gerąjį Geraduką, niekad nedejuojantį, vis bėgantį, besišypsantį, šokantį, dainuojantį, dėmesingą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.