Jau žiema, kaip sakoma, ant nosies, tad skubinu rašyti dar apie vieną daržovę – salierą. Jį pradėjau auginti prieš kelerius metus, bet mano šeima pamėgo gan greitai. Salieras kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Sodinti reikia antroje kovo pusėje į lovelį. Kad sėklos greičiau dygtų, pamirkinu dvi dienas. Po to sėju, lovelį uždengiu retu audiniu, kad neišgaruotų drėgmė. Salierai mėgsta šilumą, todėl kambaryje turi būti virš 10 laipsnių temperatūros. Į dirvožemį salieras sodinamas gegužės antroje pusėje, prieš tai išretinus, kai pasirodo loveliuose antri lapeliai. Šalnų salierai nebijo – pakelia žemėje šaltį iki 9 laipsnių, tad mano kopūstai ir lapiniai salierai vis dar sėkmingai tūno lauke. Kopūstai pakelia tokį pat šaltį, tik reikia duoti atsigerti žemės drėgmės. Tuomet jie nevysta ir gerai išsilaiko vitaminai.
Lapinių ir visų salierų nauda tokia, kad turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, geras organinio kalio šaltinis. Gausiai vartojant, sumažina riziką susirgti vėžiu, mažina uždegimą, padeda esant podagrai, dermatitui, opoms gydyti, žvynelinei. Aš mėgstu gerti salierų sultis. Salieras, kaip tvirtina medicinos mokslas, didina organizmo fizinį aktyvumą, sykiu kelia organizmo tonusą. Geriant salierų sultis su morkomis ir petražolėmis, valosi visa žmogaus organizmo sistema. Salierai taip pat padeda sergant inkstų geldelių uždegimu, pūslės uždegimu, nes juose yra cholino, baltymų, karotino. Žalias salieras turi keturis kartus daugiau organinio natrio nei kalcio. Todėl jis naudingas dirbantiems sėdimą darbą žmonėms arba tiems, kurie mėgsta krakmolingą maistą. Salieras padeda žmonėms turintiems antsvorį, stiprina širdies raumenį, dezinfekuoja burnos gleivinę, stiprina nervus, smegenis. Salieras turi daug seleno, kuris yra vienas iš svarbiausių organizmo apsaugos elementų.
Be sulčių aš taip pat salierus naudoju drauge su morkomis ir pastarnokais mišrainėse, darau įvairius troškinius. Juk salieras visų pirma prieskoninė daržovė. Auginkime šį nuostabų augalą.
Patricija
Parašykite komentarą