MELANCHOLIJA

draugaukime_logoNoriu užduoti klausimą senjorams, rašantiems ir skaitantiems rašančiųjų straipsnius: kaip laikotės? Pamaniau, ar nebus ruduo visiems atnešęs po lašelį svaigios melancholijos nuotaikos, kuri atpalaiduoja žmogaus pastangas darbuotis, bendrauti ar net užsiimti mėgiamais dalykais. Rečiau atsiranda, kas parašo, rečiau kas ir pakomentuoja vieną kitą rašinį. Tačiau taip teigdamas esu tik pusiau teisus, nes draugauki.me forumas pastarąją savaitę tikriausiai sumušė visus aktyvumo rekordus. Bendrauti tikrai norime ir turime apie ką. O smagausia visiems rodos yra šmaikštūs pasisakymai, kuriais labiausiai norisi pagirti Romą.

Tiesa, dienoraštis šiuo metu rašinių atžvilgiu kiek aprimęs. Vieną pateisinimą šiai nedidelei pauzei turiu. Dabar dienoraščio puslpapiuose karaliauja Marytė Jurkienė su savo nuostabiais siuvinėtais paveikslais. Prisipažinsiu, kad ir man sunku kažką sugalvoti tinkamo ir pataikyti parašyti, kad nesugadinčiau tos teigiamos atmosferos, kurią šiame tinklaraštyje pavyko sukurti Marytei. Ačiū jai.

O visiems draugauki.me rašytojams linkiu naujų įkvėpimų, kūrybingų popiečių ir vakarų, po kurių galėtume su didžiuliu susidomėjimu skaitydami sekti, kas toliau vyksta Lietuvos senjorų galvose ir širdyse, besibaigiant kaip visuomet nelengviems bet įdomiems metams. Sėkmės visiems!


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Atsakymų į “MELANCHOLIJA”: 10

  1. Patricija avataras
    Patricija

    Visada reikia,Maryte, sakyti, kad gyvenimas grazus, o jame visko patirti, nes tuomet nesuprasi visos pilnatves. Bet patarle sako: gimsti durnas ir mirsti durnas, as su tuo nesutinku:)

  2. Maryte1 avataras
    Maryte1

    Ačiu IRUTEI UŽ TOKIAS GRAŽIAS EILES .Perskaičiau jas ir melancholijos nė kvapo neliko nors už lango rūkas ,nesimato nei geltonuojančių beržų ,nei raudonuojančių klevų .Bet lieka viltis ,kad visa tai laikina,kad medžiai ir vėl pasipuoš žaliai ,pivos pasipuoš įvairiaspalvėmis gėlėmis ir vėl gyvenimas bus gražus ir prasmingas , paliekantis savo neužpustytas pėdas ateinančioms kartoms.

  3. irenaB avataras
    irenaB

    Surinkau aš akmenėlius,
    Palangos pajūrio smėly.
    Ir parnešiu į namus,
    jūra kvepiančius lašus.
    Pėdos smėlyje dar liko,
    bet vargu ar susitiksim.
    Nes prabėgus metų eilei,
    jasužpusto vėjas–gaila…
    Bet primins mums akmenėliai,
    ir gal būt sugrįšim vėlei…
    pabraidyti palei jūrą,
    šiltą,gelsvą,smėlį puru

  4. Gintautas avataras

    Man taip pat atrodo, kad tai teigiama žmogaus savijauta, prilygstanti lengvam nuovargiui, kai choleriku tiesiog negali būti – nėra jėgų. Papuolį į tam tikrą snaudulį, jaukų ir malonų. Tik ilgai nevertėtų užsibūti jame! :)

  5. Maryte1 avataras
    Maryte1

    Mano manymu melancholija tai gražus ,lyriškas žodis o būseną aš norėčiau apibūdinti taip .Žmogus ,pavargęs nuo gyvenimo kasdienybės ir sunkių darbų ,perdaug įkyrių draugų ,paprasčiausiai nori pabūti vienas ,pasivaikščioti prie jūros ,prisiglausti prieė medžio pažiūrėti į žvaigždėtą dangų ,pagaliau pasiklausyti geros muzikos ir tai nereiškia būti vienišam.Tai tik atsipalaidavimo būdas.

  6. Danutė avataras

    kažkada jau rašiau (https://www.draugauki.me/2009/06/3116/) kad melancholija – tai riba tarp tamsos ir šviesos, bet nebūtinai tai turėtų būti depresija, manau, tiesiog gyvenimo būdas…ne visiems juk lemta gimti cholerikais :)

  7. Romas avataras

    Norejau pasisakyti protingai,gavosi-„smaiksciai”.Buna ir blogiau…

  8. Patricija avataras
    Patricija

    Melancholijos as nerandu.
    Papasakosiu vakaryksti ivyki.Vakar sukako 22 metai, kai mires tetis. Todel as buvau uzpirkus misias Graziskiuose 18 valandai, nes paprasta diena jos buna viena karta situo laiku. Sunus buvo pasiemes mus lengvaja masina ir isvaziaves i Lenkija. As galvojau, kad tam laikui gris. Laukiu laukiu, o jo kaip ner taip ner. Paskambinu, o jis pasako, kad 18 valandai nespes grist. O jau 17 valandu ir 10 minuciu- ligi Graziskiu 4 kilometrai. Greit susiruosiau, sedau ant dviracio ir 17val, 45 minutes buvau Graziskiuos. Zinoma, cia man padejo visi sveikatinimosi budai, kuriuos atlieku su dideliu malonumu. Tai is kur bus melancholija?

  9. Ada avataras
    Ada

    Eilinį kartą atvėriau vienas… kitas duris… Aš melancholijos nesutikau.

  10. Ada avataras
    Ada

    Aš dažnai pavartau mūsų tinklapio pradžios rašinius. Prisimenu emocijas… kaip malonu buvo, kai buvau taip šiltai priimta. Ne mažiau malonu ir dabar. Tik kiek kitaip. Dabar čia jaučiuosi sava. Norisi, kad pas mus būtų švaru, norisi pasikviesti svečių ir parodyti jiems lobius, kuriuos yra sukaupę mano daugai. Ir mokytis, toliau mokytis. Tik nesustoti! Kuo ilgiau nesustoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.