ATSISVEIKINIMAS SU VASARA

Krante uždegę žiburius rudens,DSC03911
Klyksmu nudažę ryto tylą,
Palinkę atsigert vandens,
Klevų viršūnėn gervės kyla.
Snapuos – sudriskę gelstantys laiškai,
Sparnuos – viltis
Balta, balta it rūkas…
Už lango – raudoni lašai,
Voratinkliais aplipę vėjy supas.
Klevų išbarstęs apdarus laukuos,
Širdin  žarijų degančių prisėjęs,
Paslėpęs ilgesį skaidriuos lašuos,
Jauti, kaip sielon beldžias vėl rugsėjis…
Renata Lingė 2009 rugsėjis

Ilgesingai klykdamos mus palieka gervės, ankstų vėsų rytmetį nebeprikelia vasarinio paukščio giesmė.

Ar gera buvo vasara? Kiekvienam kitaip… metų laikai keičiasi niekieno neatsiklausę ir kiekvienas jų savaip įdomus, savaip mielas… Kiekvienas mūsų tai priimame kaip sugebame, kaip suvokiame…

Jei pavasario laukiame pasiilgę žalumos, tai ruduo – gamtos dailininkas – džiugina akis, pamėtėja neįtikėtiną pluoštą spalvų, kartais net neegzistuojančių mūsų sąmonėje…

Nepastebėjai? Atidėk visus darbus į šalį ir pakviesk save pasigėrėti rudenėjančiomis gatvėmis, laukais, miškais – kiek daug aplink spalvų, atspalvių, įvairiaspalvių potepių ir brūkštelėjimų – neaprėpsi visų! Kas sakė, kad ruduo – metas depresijai??? Jeigu tuo patikėsi, ji būtinai užpuls. Geriau paklausyk savo vidinio balso… Prisirink klevo lapų, išlukštenk iš patiškusio kiauto apvalutį rudašonį kaštoną, pabraidyk po drėgnas miško samanas, tankmėj paieškok pasislėpusio baravyko. Linksmu raudoniu nusidažė klevas, nusviro geltonos berželio kasos. Pakelk akis – kokios ypatingai neįprastos dangaus spalvos! Įkvėpk vaiskaus drėgno oro – toks būna tik rudenį. Visa gamta persmelkta ypatingos pasikeitimo nuojautos. Ne vien liūdesio, netekimo, bet ir įkvepianti. Kažkam…

Po kojomis čeža nukritę auksiniai medžių lapai, kutena nosį vėsus jų kvapas. Tas lapų čežėjimas primena tylų šnabždesį… šnabždesį tų, kurių nėra čia, šalia mūsų…

httpv://www.youtube.com/watch?v=_UBibxRQS_s

15 komentarų apie “ATSISVEIKINIMAS SU VASARA”

  1. sugrįžome po trijų metų prie to paties straipsnio apie rudenį tai šaunu, rudeniui budingi vaizdai ir daina pritaikyta puikiai gal todėl jis tapo nepamirštamu. Dar komentaruose patiko Gerchardo posmai tikiuosi jau viskas Jums pakrypo į gerą

  2. Maryte, smagu, kad atradote tai, kas pamiršta :) reiškia Draugauki.me dar kvėpuoja !
    miela Birute, dėkui už gražius žodžius ! ale kad iki žiemos dar labai toli, dar pasidžiaukime vasara, kuri pas mus tokia trumpa…

  3. Birute Sivickiene

    Miela Danute dėkoju tau už gražu klipą,labai gražus vaizdai,o ką kalbėti apie muzika.Labai svajinga muzika,kartu miela ir kartu skaudu,kad ir vėl atkeliauja balta žiema.Ką padarysi toks tas gyvenimas,amžino nieko nėra.Danute sekmės tau kūryboje.

  4. MIELA DANUTE, Tokio jausmingo klipo jau seniai nemačiau .Man jis nepaprastai patiko.gAL TODĖL, KAD IR AŠ NEPAPRASTAI MYLIU RUDENĮ, JO KVAPUS ,SPALVAS ir garsus.Aš irgi sukūriau kelis klipus apie rudenį ,žinoma, jie ne tokie efektingi kaip tavasis ,bet mintys tos pačios. Besiklausydama ir bežiūrėdama, vieną akimirką net pagalvojau kAD MES ABI LABAI PANAŠIOS ,NORS IR NEPAŽĮSTAME VIENA KITOS, bet iš tikrųjų aš manau, kad mūsų sielos giminingos.

  5. Tikrai turi žavesio… kaip ir mūsų amžius. Mane jau seniai domina vaikai, juo labiau jaunimas, kurie mėgsta bendrauti su senjorais. Kai kurie tokie navynininkai jau savo vaikus augina. Gal tai atsitiktinumas, bet esu pastebėjusi, kad jie truputį lengviau sprendžia problemas, nei tie, kurie niekinamai mesteldavo – ką jūs seniukai suprantat.
    Man ruduo – tai metas, kai pilni aruodai, kai žaismingai suspindi įvairiausi atspalviai. Krenta kaštonai… Juk jie negali pasilikti…

    Artėja tamsusis metų laikas ir galimybė daugiau laiko skirti sau. Neužilg užmigs šiltai apkloti puošiantys sodybas augalai. Gerchardai ir Vidute, neužilg dažniau susitiksime… juk esame planavę… tokią galimybę suteikia ruduo.

  6. Vėl ruduo, vėl ruduo, krinta lapai ant takų.
    Nežinau, kodėl vėl rudenį ilgesys man širdį budina.
    Pasiilgstu aš vasaros sapno, gėlėmis apkaišytų laukų. O už lango, už lango ruduo jau ,krinta lapai
    nuo medžių šakų.
    Šie dainos žodžiai atspindi dabartinę mano būseną.Nors vasara ką tik praėjo, bet vėl norisi daug saulės ,šilto vėjo, jūros,raudonų aguonų..
    Nors, juk ir ruduo turi savo žavesio, ar ne ?Parašykit

  7. Vytautas Mačernis

    RUDENS SONETAI

    5

    Pasipuošę lapais ąžuolų, draugai,
    Švęskit rudeninę šventę.
    Jei gyvenimas toks trumpas, tai linksmai
    Reikia jis gyventi.

    Jei šešėliai rudeniop ilgėja
    Ir džiaugsmai praeina,
    Apie saulę, vasarą ir vėją
    Tebūnie gražiausios dainos.

    Tik akimirkos suteikia
    Laimės amžinybę…
    Jos kaip gėlės vysta veikiai.

    Džiaugsmo dievišką saldybę
    Paragauja vien tik tas,
    Kas išmoksta momentą suprast.

    [Šarnelė, 1943.X.12]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.