NEMUNO GLĖBYJE

Nemuno vingyje įsikūręs Birštonas – vienintelis šalies kurortas, esantis pačioje Lietuvos širdyje, vos keli kilometrai dsc02305už Prienų. Kurortas, nuo seno garsėjantis mineralinio vandens gydyklomis, šiandien siūlantis įvairias gydymo programas, kurių istorija siekia XIX amžių, kai žmonėms gydyti buvo imta naudoti vietinius Birštono mineralinius vandenis ir gydomąsias durpes. Birštone veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 metais, kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas” ar „Birutė”. Ne tik unikalūs gamtiniai ištekliai, bet ir išskirtinis šios vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantis Žvėrinčiaus miškas dar prisimena Vytauto Didžiojo medžioklės rago garsus.

Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius, apdainavo poetas J. Marcinkevičius. Pastarasis gražiai pastebėjo – Nemunas ramiai sau tekėjęs, plukdęs plačius savo vandenis ir staiga pamatęs nepaprastą šių vietų grožį. Puolęs kairėn iš arčiau pasižiūrėti – jau vingis pasidaręs, puolęs dešinėn – dar vienas vingis…Taip be atodairos, užsimiršęs puldinėjo, puldinėjo į visas puses, kad geriau į gamtos grožį įsižiūrėtų, kol pavargęs atsigręžė ir apstulbęs pamatė paskui save didžiulius vingius. Bet pavargęs senukas jau nebelygino savo vagos, susiliejo su čia pat tekėjusia Verkne ir jau ramiai nuplaukė per Birštoną…

Šiandien aukštais skardžiais pasipuošęs Nemunas, žali kloniai ir pušų ošimas čia atvilioja daugybę turistų, poilsiautojų, kūrėjų, džiazo gerbėjų – čia vyksta džiazo festivaliai. Netradicinių renginių mėgėjai gali grožėtis oro balionų fiestomis ar patys pažvelgti į Birštono kurortą ir Nemuno vingius iš paukščio skrydžio. Sportininkai savo jėgas bando ėjimo, irklavimo, slidinėjimo varžybose, žirgų konkūruose ar galiūnų varžytuvėse. Iki 1959 metų nedidelė banginiuko skulptūra, iš kurios tekėjo mineralinis vanduo, žymėjo „Vytauto” šaltinio versmę. Tačiau pastačius Kauno HE, pakilo Nemuno lygis ir skulptūra atsidūrė po vandeniu. Mitologinis banginis, iš kurio nugaros trykšta vanduo, atgimė kurorto herbe, patvirtintame 1995 metais.

Gražiai sutvarkytas parkelis šalia Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, drožinėtų skulptūrų kompozicija, nuo žalios kalvelės išdidžiai žvelgiantis Vytautas Didysis, netoliese kuklus B. Sruogos, Birštone parašiusio „Dievų mišką”, biustas. Jundeliškių dvare rudeniop pradeda žydėti jurginai, kuriuos pirmasis į Lietuvą iš Lenkijos atvežė medicinos mokslų daktaras S. Moravskis – iš čia jurginai paplito po Lietuvos darželius. Norinčius pasigydyti vis dar kviečia senosios „Tulpės” ir „Versmės” sanatorijos. Nuo Vytauto kalno atsiveria puiki Birštono panorama. Manoma, kad šiame 30 metrų aukščio kalne buvusi medinė pilis. Paverknių piliakalnis prie Verknės upės, kažkada turėjęs ir gynybines funkcijas, šiandien negailestingai ardomas vandens ir sužėlusių medžių. Tačiau įkopus į statų 14 metrų aukščio kalną atsiveria didingas apylinkių vaizdas.

Nebūtina Birštone lankytis turistiniais ar sveikatinimosi tikslais. Pasivaikščiojimas vaizdinga krantine ar pavargus ramus pasėdėjimas su puodeliu kavos rankoje – argi tai ne sveikatos šaltinis…

Danutė

httpv://www.youtube.com/watch?v=Ynq83gAUKa8

Komentarai

Atsakymai į “NEMUNO GLĖBYJE”: 6

  1. […] “Nemuno glėbyje” pasakoja apie dar vieną Lietuvos kurortą – Birštoną. Jeigu laikotės nuomonės, kad mažesni Lietuvos miesteliai yra nuobodūs ir pilki, Jūs tikrai pakeisite nuomonę aplankę šiuos dienoraščio įrašus: “Kupiškis” ir “Rokiškis“. […]

  2. Janina avataras

    Tikrai gražiai Danutės pateiktos mano vaikystės vietos. Ganėme karves ten, kur Verknė įteka į Nemuną, nuo lietaus slėpėmės po Ožkų pečiumi, o į Birštoną eidavome Nemuno pakrante basi, ir jau Birštone apsiplovę kojas į Nemuną įtekančioje mineralinio vandens srovėje apsiaudavome varganą apavą (mano vaikystėje tai buvo klumpės arba guminiai „kaliošai”). Bet užtat koks švarus buvo Verknės ir Nemuno vanduo! Rankomis gaudydavome žuvis po akmenimis! O dabar liūdna žiūrėti į tą purviną vandenį…
    Viskas labai puiku, bet… Nenorėčiau su Danutės parašytu paskutiniu sakiniu – kavos puodelis jokiu būdu nėra sveikatos šaltinis, kava yra tikras nuodas kepenims ir porai valandų paralyžuojantis nervų sistemą, todėl išgėrus kavos neįmanoma raudulingai kvėpuoti. Sutikčiau, jeigu čia būtų parašyta „tikras malonumas” vietoje „sveikatos šaltinis”.

  3. Adrijonas avataras

    Vaje, kiek daug naujienų. Kol buvau atsijungęs daug naujo draugaukuose nutiko. Reiks vėl imtis darbo …

  4. Patricija avataras
    Patricija

    Vis dėlto skersai per Nemuną plaukt nesirįžau.

  5. Zigmas avataras
    Zigmas

    Birstone buvau pirma karta dar budamas astuntokas.Atlikome „praktika” kolukyje.Uz gera darba pirmininkas dave sunkvezimi eskursijai i Birstona.Turiu ir dabar tos keliones nuotrauku.Danute,kad ir kaip grazu Italijoje,bet mano Tevyne – Lietuva ir uz ja nera grazesnio krasto.Man labai grazus Nemunas,ties Birstonu.Gera prisiminti,bunant toli nuo Tevynes.

  6. Danutė avataras

    žinoma, Birštonas – tai ne Marina di Carrara…bet kad man Lietuvos vaizdai labai jau prie dūšios :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.