IŠLIKIMAS

Kai atvykome į poilsinę prie ežero, jau vakarėjo. Medinis namelis galu rėmėsi į mišką, pro langą atsivėrė pušimis ir beržais apaugusi ežero pakrantė.dsc01117

Kai kitą rytą išėjau į balkonėlį su kavos puodeliu, dėmesį patraukė paukščių ciepsėjimas. Gerai apsidairiusi ant vos už keleto metrų augančio seno apsamanojusio beržo šakos pamačiau lizdelį. Iš pradžių atrodė kad jis tuščias – nebuvo matyti jokių gyvybės ženklų. Tačiau netrukus pasirodė margas paukštis ilga uodega. Pažinau – strazdas. Nuo tos dienos lizdo gyvenimas tapo viso namo stebėjimo objektu…

Mamytė strazdė nepavargdama visą dieną skraidė nuo lizdo į pievą ir atgal, nešė šeimynai musytes, kirminukus, sliekus, ilgam nepalikdavo lizdelio vieno ir visu greičiu atšvilpdavo, jei tik vaikams iškildavo nors mažiausias pavojus.

Joninių diena nušvito saulėta, nežadėdama nieko blogo. Poilsiautojai pynė vainikus, ruošdamiesi vakarui. Tačiau nebuvo lemta tuos vainikus ežere plukdyti. Vakarop vis sparčiau temo, dangus rytuose grumėjo, nušvisdamas ryškiais baltais žaibais – artėjo audra. Dar gerokai prieš vidurnaktį į medžius įsisuko stiprus vėjas, šniokšdamas lankstė medžių viršūnes, vis garsiau ir arčiau dundėjo, žaibavo. Galiausiai prapliupo tikra liūtis – tarsi viso mėnesio lietaus norma išsiliejo vienoje vietoje. Plaukė pažliugęs kalnelis, į ežerą tekėjo plačios lietaus upės. Strazdė plačiai išskleidusi sparnus ant lizdelio, prigludusi visu kūnu, stengėsi apsaugoti vaikus, pati kiaurai peršlapusi. Kai blykstelėdavo akinantis žaibas, matėsi kaip mamytė dar labiau priglusdavo prie lizdelio, o driokstelėjusi kurtinanti perkūnija slopindavo gailią jos aimaną. Po poros valandų vėtra nurimo, nusinešdama tolyn stichiją. Miškas palaipsniui nutilo, namas pagaliau užmigo.

Kai pabudau ryte, pirma mintis buvo apie strazdų šeimyną. Netrukus išgirdau kaimynų mažamečio vaiko delniukų pliaukšėjimą. Išėjusi į balkoną, išgirdau džiaugsmingą balsą: „paukščiukai gyvi!”. Išties, lizdelyje judėjo, krutėjo gyvybė, strazdžiukai kaišiojo snapelius, o mamytė vis siuvo ir siuvo pirmyn ir atgal, nešiodama jiems maistą. Dar po keleto dienų paukšteliai sustiprėjo tiek, kad įsigudrino išlipti ant lizdo krašto, po to ant šakos. Nedrąsiai, atsargiai, mamytės prižiūrimi. Jie išgyveno! Visi! Tikriausiai netrukus paliks šeimos lizdą.

Laimingo jums skrydžio į gražų, bet dar mažai pažįstamą, kupiną įvairiausių pavojų pasaulį!

httpv://www.youtube.com/watch?v=kwtxQm8BSWo


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Atsakymai į “IŠLIKIMAS”: 6

  1. Danutė avataras

    Janina, ačiū :)
    Zigmai, anonimu tampate tada, kai nepasirašote savo vardo :)

  2. Janina avataras

    Danute, labai puikiai parašytas vaizdelis, ar ne laikas įsirašyti į profesionalių rašytojų gretas… Akivaizdžiai matau, kaip gimsta talentai draugauki.me puslapiuose.

  3. Janina avataras

    Zigmai, nuo vakarykštės dienos! Pralinksminote…

  4.  avataras
    Anonimas

    Nuo kada tapau ANONIMU?
    Zigmas

  5.  avataras
    Anonimas

    Gamta atrenka gyvenimui stipriuosius.Tikrai pabaiga nuostabi,o mamos kaip ir visada lieka mamomis.Antrinu Danutei: „laimingo jums skrydžio”.

  6. Patricija avataras
    Patricija

    Mane labai traukia gamta, tai toki pastebėjimai labai prie širdies. Smagu, kad strazdžiukai išliko. Jau galvojau, kad lizdas nuo prilyto svorio nukrito žemėn.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.