BIRŽAI

Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, įsikūręs netoli Latvijos sienos, 20 kilometrų nuo magistralės VIA Baltika. Manoma, kad miesto vardas kilęs nuo bendrinio žodžio „beržas” ar „biržė”.img-411

Biržai – vienas seniausių Lietuvos miestų, garsių istorine praeitimi. Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas. Pirmą sykį Biržai dokumentuose buvo paminėti 1455 m. balandžio 14 dieną, nors pirmieji gyventojai čia įsikūrė jau prieš 5000 metų. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių. 1575 metais užtvenkus Agluonos ir Apaščios upes, dirbtinai suformuotas Širvėnos ežeras. Apie 1586 metus Radvilų iniciatyva pietiniame ežero krante pastatyta bastioninė pilis, turėjusi gynybinę paskirtį. Į pilį patekti buvo galima 41 metro ilgio pakeliamu tiltu.

Šiaurinėje ežero pakrantėje išaugo Astravo dvaras priklausęs Radviloms, vėliau miesto ir dvaro valdymą perėmę Tiškevičiai. Ežero krantus jungia 525 metrų ilgio medinis pėsčiųjų tiltas. Per karus su Švedija miestas buvo nuniokotas, vėliau perplanuotas ir padidintas, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi atstatytas. 1794 metais pradžioje miestas atiteko grafams Tiškevičiams. Jų prižiūrimi vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai Astrave – viena žymiausių Biržų krašto vietų. Nuo XIX a. antros pusės miestas išaugo, veikė linų ir vilnos perdirbimo įmonės, 3 malūnai, spaustuvė, turėjusi įtaką to meto spaudos platinime, mokykla, 1917 metais įkurta Saulės gimnazija. Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu, Lietuvos evangelikų reformatų bažnytiniu centru. Tuo pačiu metu veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės. 1923-1934 m. miestas išaugo iki 1039 namų. Per II pasaulinį karą Biržuose vyko permainingi mūšiai, buvo sugriauta 70% pastatų, suniokotas miesto centras, į tremtį išsiųsta daug gyventojų. Pokario metais miestas atstatytas, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas” ir alaus darykla.

Biržai savo laiku išaugino B.Sruogą, J.Janonį, K.Binkį, iš čia kilęs ir pasaulio galiūnas Ž.Savickas. Tai labai lietuviškas rajonas – net 98,2 proc. gyventojų yra lietuviai. Šiandien Biržai garsėja kaip aludarių kraštas, rajone yra apie 9000 karstinių įgriuvų, apylinkėse tyvuliuoja 17 ežerų, prateka 28 upės. Pažymėtina Tatulos upė, turinti ir požeminę vagą, todėl vanduo joje visada labai šaltas. Netoliese esantys Likėnai garsūs purvo vonių gydyklomis. Labai gaila, bet tai – senstantis kraštas, iš kurio kasmet išvyksta vis daugiau žmonių.

Šaltinis: internetas

httpv://www.youtube.com/watch?v=XLElqMrW3lU

4 komentarai apie “BIRŽAI”

  1. Benai, ačiū už komentarą ir už Jūsų filmuką :) liūtų istoriją žinojau, o Biržų dienos – tai gerai! :) daugiau tokių!…
    juk mes esame iš įvairių, labai skirtingų Lietuvos regionų, kad taip kiekvienas atsineštų po filmuką apie savo kraštą!!!…koks puikus Lietuvos vaizdas susidarytų – svajonė! :)

  2. Biržų pilis buvo atstatyta 1960 -1970 metais. Iki tol ji išstovėjo 200 metų sugriauta po karo su švedais. Čia turiu šokią tokią nuotrauką , darytą apie 1932 metus. Ten galima pamatyti, kaip atrodė pilie griuvėsiai.
    http://picasaweb.google.com/benobb.foto2009/Birzai#5349298322618749410

    Prie Astravo dvaro rūmų stovi du cementiniai liūtai. Tai kopijos liūtų, kurie stovi Kaune prie Karo muziejaus. 19 amžiuje grafai Tiškevičiai gyveno Astravo dvare ir iš Peterburgo atsigabeno tuos liūtus. Kaune pastačius Karo muziejų Tiškevičiai liūtus padovanojo naujam muziejui. Biržiečiai dėl tų liūtų jaučia nuoskaudą. Todėl jų vieton buvo pastatytos nelabai vykusios cementinės kopijos.
    Šiandien aš kaip tik, nesitardamas su Danute Yotube patalpinau filmuką apie Biržų kraštą.
    http://www.youtube.com/watch?v=cID0fKIsEwY

    Taigi pas mus šią savaite Biržų dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.