TIESIOG… MAMA

tiesiog-mamaMotinos diena…  Albinutė ruošiasi šventei iš anksto – troškina gaiduką, perka įvairius skanumynus, nes sulauks svečių – aplankys dukra ir trys sūnūs su šeimomis.  O svečiams išvykus, sekančią dieną skambins mums, grupiokėms: „Užeikit, rodos, tiek mažai pasiruošiau, o kiek visko liko.”

2003 metų birželio mėnesį įregistravome Lietuvos Parkinsono Draugijos Jurbarko skyrių. Pirmo renginio metu, pristatydama skyriaus narius, ties Albinute stabtelėjau, nebuvau užsirašiusi jos profesijos ir… išsisukau iš padėties „Tiesiog – Mama”. Šeši metai mes kartu. Daug kartų viešėta Albinutės namuose, suvalgytas ne vienas gaidukas, vartyti Lietuvos istorijos puslapiai, ir kiekvieną kartą kalbėta apie keturias jos atžalas. Kaip ir kiekviena mama, ji gyvena savo vaikų gyvenimais, ilgėliau stabteli prie to, kuriam sunkiau. Dažnai susitinkame gatvėje ir tik po kurio laiko supratau, kad „Einu į skaityklą” reiškia, jog ji eina į biblioteką pasikeisti knygų. Kai pamačiau ką ir kiek ji skaito, nesusilaikiau nepaklaususi, kada pamilo knygą. O ji labai paprastai paaiškino: „Aš visą laiką norėjau skaityti, bet niekada tam nelikdavo laiko. Sunki jaunystė, dar sunkesnis pokaris, kai namuose likome vienos moterys, po to vaikai, darbas kolūkyje ir savo ūkyje, našlės dalia…”

Supratusi, kad vienai tvarkytis didelėje sodyboje yra sunku, o reikalauti vaikų viską metus skubėti jai padėti būtų neprotinga, ji įsigijo butą Jurbarke, kur šalia bažnyčia ir parduotuvė. Ir paskyrė šią gyvenimo atkarpą sau. Skaito knygas, aktyviai dalyvauja parkinsonikų veikloje, važiuoja į ekskursijas ir visada šypsosi. Tokia ji paprasta, tuo pačiu nepaprasta moteris, be gailesčio palikusi sodybą turisto akį traukiančioje Raudonėje, galvodama apie  vaikus. Vaikai turi savo šeimas, savo vaikus, savo gyvenimą.

jubiliates-sesuo

2007 metai, rugsėjis.  Susirinkome pasveikinti Mamą, Močiutę, Draugę garbingo 80 metų jubiliejaus proga. Kairėje jubiliatės sesuo.

jurbarkieciai-soka

2009 metai, kovas. Jurbarkiečiai šoka. Albinutė trečia iš kairės.

——————————————————————————————

IŠ ALBINUTĖS ALBUMO

tevelis

Šviesios atminties Tėvelis – jis vienas iš šeimos patyrė  tremties kančias.

jaunyste

Žydinti jaunystė.

raudoneje

1955 metai, Raudonėje.

atlaidai

Išvažiuojame į Atlaidus…

dukterys

Albinutės turtas – dukra su broliukais – dvynukais.

pagrandukas

Ir sūnelis – pagrandukas.

8 komentarai apie “TIESIOG… MAMA”

  1. Aš įtariu, kad Danguolė ne viską kas mano dienoraštyje matė. O apie Danutės grožybes… tyliu. Tai gerai – mes čia kokios trys pasišnekam… ir dar vienas kitas. Bet man parūpo kur Patricija… juk ji kaip džigitas – arklį suvaldyti vieni niekai… gal kokią naują techniką daržų laistymui montuoja?

    Tai avataro ir vėl bus ba-ba…

  2. Kokių čia gražių straipsnių būta, kai manęs čia nebuvo. Aš irgi turiu mamą, jai 81m. Labai labai gera turėt mamą… ir pati esu mama, turiu du nuostabius vaikus- dukrą ir sūnų. Dukra jau baigus mokslus, gyvena atskirai, sūnus studentauja. O kaip laukiu sugrįžtančių… nors dažnai per skaipą pasirašinėjam, pasikalbam, bet vistiek labai laukiu grįžtančių…
    O Albinutei ir toliau stiprios sveikatos ir geros nuotaikos!!!

  3. labai smagu skaityti nors ir apie nepažįstamą šeimą…
    tokio atviro, šviesaus veido žmogus turi būti labai mielas, sunku patikėti, kad tiek nugyventų metų jau praeity… galbūt gyvenimiškos negandos taip žmones užgrūdina…belieka Albinutei palinkėti tik sveikatos kiek įmanoma daugiau ir kad neišblėstų tas skaitymo noras, sėkmės!
    ir Adai dėkui, kad supažindino :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.