NEIŠSIŲSTAS LAIŠKAS

Mama, esi Tu moteris ir vaikų savo Tu neteisi…

Tave pačią gyvenimas skriaudė ir blaškė, likimas audrose vartė, džiaugsmo, sveikatos ir ramybės pagailėjo, bet gerumo atseikėjo dosniai. Neretai tyliai paverkdavai už mūsų klaidas ir džiaugeis kartu su mumis. Metai praėjo…ne, viesulu praskriejo, o Tu tokia pat šilta ir rami likai. Visų mūsų kasdienybę mokėjai paversti gyvenimo švente, mokėjai paguosti ir viltį suteikti, save pamiršdama. Mama, mokėjai mus dvasingai į kelią išlydėti ir laimingom akim atgal pasitikti. Nors skausmo ir rūpesčių mes Tau suteikdavom begalę, Tu tik žiūrėjai šiltu žvilgsniu ir visada laiku ranką ištiesdavai. Tu buvai pavargusi nuo darbų, nuo gyvenimorose_heart kasdienybės, bet mes noriai išliedavom Tau savo bėdas, palikdavom savo rūpesčius, vis bėgom, vis skubėjom, dažnai pamiršdami paprasčiausiai paklausti: „Mama, kaip gyveni?”

Mes amžini vaikai, Mama. Nors seniai užaugom, seniai išskridom iš Tavo glėbio, bet visada žinojom, kad turim kur sugrįžti. Rodos, dar sykį pareitum, prisiglaustum, žvilgsnis melsvų akių pasitiktų… deja, deja.. Laikas negailestingas, kartais per greitai pasuka gyvenimo ratą. Leisk bent lauko gėlę padėti prie kojų, mintimis priglusti, nes brangiausia žemėj buvai ir liksi TU. Kaip ryškus švyturys – mojantis ir gyvenimo jūroj paklysti neleidžiantis.

Neatsisveikinam, nes grįšim dar…

Juk taip ir nepaklausėm: „kaip gi sekas, Mama”…

Danutė

httpv://www.youtube.com/watch?v=GIZNC1FxDNQ

 

6 komentarai apie “NEIŠSIŲSTAS LAIŠKAS”

  1. gerbiama Danute.motinos diena mano sunus Temurijus pasveikino mane .As gruzijoje jis lietuvoj.Jusu daina sujaudino iki asaru.Aciu kad Jus esat sekmes jums

  2. Danute, aš skaičiau naujausioje sveikatinimosi literatūroje, kad sveikatos dėlei reikia likviduoti skolas tarp žmonių: siūloma neišsakytus žodžius ar atsiprašymus , padėką užrašyti popieriujeir, jei asmuo dar gyvas, jam išsiųsti tą laišką, kol nevėlu. O jeigu to žmogaus jau nebėra, tai parašytą laišką sudeginti ant jo kapo. Tokiu būdu atsiras ramybė širdyje, o tuo pačiu bus geresnė savijauta.

  3. tokius ar panašius žodžius mintyse aš nešioju nuo pat Mamos mirties dienos, tarp kasdienybės trupinių jie pasimeta, kai kurie išblėsta, kai kurie atsiranda naujai, laiškas, aišku, simbolinis, nebėra kam jo perskaityti…ir nepaklausta liko labai daug kas…
    bet įdomiausia man pačiai, kad aš nesugebu to laiško, t.y., savo minčių užbaigti, vis pritrūkstu žodžių…kaskart, kai aplankau kapą, mintys išvis susijaukia, jaučiu, geriausiai yra patylėti…

  4. Danute, Jūs čia tikrai sudėjote žodžius, kuriuos daugelis iš mūsų norėtų pasakyti savo MAMOMS. Įdomu tai, manau, Jūs net nežinodama, kad tai yra savigydos būdas, intuityviai jį pateikėte. Bent aš taip mamau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.