Autizmas – įvairiapusis vystymosi raidos sutrikimas. Jam būdingos raidos anomalijos bei pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus. Berniukai autizmu serga dažniau nei mergaitės.
Autizmą galima įtarti jei vaikas:
- nereaguoja į savo vardą
- nepažįsta daiktų
- kalbos įgūdžiai vystosi lėtai
- nemoka žaisti su žaisliukais
- neatsako šypsena į šypseną
- nemojuoja rankute atsisveikindamas
- pasireiškia keisti, neįprasti judesiai
- nežiūri į akis
- išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai
- didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją nuolat kartoja tuos pačius veiksmus
- atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas
- tarsi gyvena savo pasaulyje
- keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (negali pradėti piešti, kol pieštukų nesustato į vieną liniją)
Pirmuosius simptomus galima pastebėti maždaug 1,5 metų amžiaus vaikui: jis nebendrauja su aplinkiniais, nereaguoja, kai yra pašaukiamas vardu, vengia akių kontakto. Kai kuriais atvejais pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), vaikai nustoja valgyti, kabėti, vaikščioti.
Vaikai autistai labai mažai dėmesio skiria veidams. Veidus jie suvokia kaip grėsmę, todėl yra linkę nepalaikyti akių kontakto bei nusuka akis į šalį. Ankstyvoje vaikystėje autistiškas vaikas prisiriša prie neįprastų daiktų. Juos ypač domina smulkūs daiktai: pakabukai, pieštukai ir pan. Tėvams auginti tokį vaiką yra nelengva užduotis, nes atsiranda įniršio ar agresyvaus elgesio priepuoliai, valgymo ir miegojimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais gali būti ir autoagresija (agresyvus elgesys sau).
Autizmu sergantys vaikai nėra vienodi: vieniems šis sutrikimas gali būti lengvas, kitiems- sunkus, kai jį lydi protinis atsilikimas. Kai kurių autistų intelekto koeficientas yra vidutinis ar net aukštas, tačiau jų savitas bei stereotipiškas elgesys sukelia sunkumus prisitaikant mokykloje, darbe, bendraujant su žmonėmis. Tokius vaikus reikia skatinti užsiimti kūryba, dažnai jie būna šaunūs dailininkai, muzikantai, gali atlikti aritmetinius veiksmus, turi puikią mechaninę atmintį.
Nors autistai negali gyventi gyventi savarankiškai, jie dažnai yra apdovanoti neeiliniais talentais (Bethovenas taip pat buvo autistas). Bet kurį pradėtą darbą autistai pabaigia iki galo, todėl jie sugeba dirbti kruopščius darbus.
Bendraudami su tokiu vaiku tėvai turi laikytis jo nustatyto ritmo, daug bendrauti, aiškinti kiekvieno veiksmo tikslą. Savo mintis reikia reikšti lėtai, sklandžiai, neskubinti vaiko atsakyti.
Bendraudami su tokiu vaiku būkime nuoširdūs: suteikime jam daug meilės bei apgaubkime savo rūpesčiu.
Parašykite komentarą