Dar keletas fotografijų iš kito mano albumo. Tai prancūzų fotografo Henri Cartier Bresson’o darbai. Jie primena neseniai mano pateiktas Willie Ronis nuotraukas.
Be pavadinimo, 1933
Be pavadinimo, 1969
Vel d’Hiv dviračių takas, 1957
Dar keletas fotografijų iš kito mano albumo. Tai prancūzų fotografo Henri Cartier Bresson’o darbai. Jie primena neseniai mano pateiktas Willie Ronis nuotraukas.
Be pavadinimo, 1933
Be pavadinimo, 1969
Vel d’Hiv dviračių takas, 1957
sukūrė
Besibučiuojančios šeimynėlės tikrai pagautas nuostabus vaizdas, išreikšti jausmai. Ir tas šunelis labai gerai žiūrisi prie bendros šeimos. O kas link cigaretės, tai tų žmonių toks gyvenimo būdas, o gal ir panelė laiko cigaretę, kas žino. Tai nė kiek nemenkina autoriaus darbo vertės, o atvirkščiai. Šiandien aš stebėjau pravažiuodama kelių paauglių susitikimą. Jie susitikę pasikeitė energija, apsikabindami, paėmė įprotį iš užsieniečių. Bet graudu buvo žiūrėti į tuos dirbtinus jų glebėsčiavimus,jokių jausmų, jokio džiaugsmo susitikus, tai jau geriau būtų rankos paspaudimas…
Puikus pastebejimas, Danute.
Rutai: na, nepadoru gal tik tai, kad merginą bučiuoja, o tarp pirštų cigaretė! fui!
na, prasiveržė bjaurus moteriškas kandumas…
O jau tie vyrai su dviračiais- liuks nuotraukos!!!
Na ir vėl man čia patiko, būtent, antroji foto:)), net ir šunelis iš po stalo tai pastebėjęs:)
Na zinote, toje nuotraukoje kur buciuojasi jauna porele. Juk taip nepadoru.. :))
Labai puikios nuotraukos.
tos fotografijos man primena Požerskio juodai baltų fotografijų parodą Laisvės alėjoje senose vitrinose :) puikios sustingę akimirkos :)
Willie Ronis ir Henri Bresson kiek žinau priklauso tai pačiai kartai ir tai pačiai meno srovei, kuri man labai patinka. Tai natūralistinės paprastos miesto gyvenimo akimirkos. Tikiuosi ir Jums patiks.
Parašykite komentarą