SUSITIKIMAI

susitikimaiVakar, po rytinio susitikimo su draugais, peržiūrėjau ką esu parsivežusi iš Vilniaus. Ir nutilau…  Nutilau, nes nežinojau ką rašyti, nors žinojau, kad negalima taip žaisti.  Juk pati labai smalsavau apie Danutės ir Janinos susitikimą.

Išmušė iš vėžių radinys fotoaparate. Trys nuotraukos ir panašios šypsenos.  Nelipo joks pavadinimas. Pačiam save parodyti visuomenei tai ne tas pats, kai į tave pažvelgia iš šalies. Vakare ilgai kalbėjom su Janina.  Per naktį viskas atsistojo į savo vietas.  O diena, kaip dauguma manųjų, nukrypo nuo plano.   Vėluoju…

Man atrodo, tik pažvelgus į mudviejų su Janina šypsenas, apie susitikimą daug pasakoti nereikia. Aišku, jis įvyko Janinos iniciatyva.  Man tai buvo, suteikusi didžiulį malonumą, staigmena. Tarp daugybės susitikimų yra visko pasitaikę.  Buvo  ir  apsirikimų.  Nuojauta sako – vertindama Janinos geranoriškumą, neapsirinku.  Atsispausdinsiu Jos patarimus ir komentarus, mokysiuos, drąsiai klausiu ir lauksiu naujų susitikimų.

Turtinga susitikimais buvo mano paskutinė išvyka. Dalyvavau LPD Vilniaus skyriaus susirinkime. Žiūrėjau į likimo draugus, kuriuos pažįstu eilę metų. Dauguma jų šiuo metu prie skyriaus vairo.  Žiūrėjau ir džiaugiausi – veidai pašviesėję, savimi pasitikintys, pilni užmojų senjorai.  Tai dar vienas įrodymas,  kaip svarbu buvusiems  aktyviems darbinėje ir  visuomeninėje veikloje žmonėms kuo ilgiau  išlikti reikalingiems kitiems.  Smagu buvo susipažinti su naujais draugijos nariais.  Su kai kuriais buvau bendravusi telefonu, malonu, kad jie patys apie tai priminė.

Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę už puikias laidas Parkinsono ligos tema padėkoti LR  laidos „Sveikata” žurnalistei Rasai Pekarskienei.

Pabuvojimas likimo draugės, vienmetės Angelės, namuose naujomis spalvomis nuspalvino mūsų pažintį.  Išsiskyrėme lyg giminės. Netgi daugiau,  nes abi gyvename panašų gyvenimą. Gyvenimą, kuris priklauso nuo pono Parkinsono.

Na, o pabaigai klausimėlis tiems, kurie nėra manęs ir Janinos matę. Kuri nuotraukoje Janina, kuri Ada?

29 komentarai apie “SUSITIKIMAI”

  1. Ankstesniame komentare buvau įsitarusi apie būsimą susitikimą. Nepaisant kai kurių trikdžių, jis įvyko. Sekmadienis buvo nuostabus.

    Įvyko, nes noras susitikti kilo iš abiejų pusių. Susitikimas buvo visai kitoks, nepanašus, nei tada kai susitikdavau su žmonėmis, kurie nieko nežinojo apie draugiją. Tai kaip nedėkoti žiniasklaidai, išskirtinai http://www.draugauki.me , kur mus priėme su ne visada linksmomis istorijomis ir problemomis.

  2. Zigmai, džiaukitės pavasariu, jo teikiamomis malonėmis. Stenkitės įsijausti į tą nuostbų pasaulio ritmą. Žinokite, kad kitiems dar blogiau būna.

  3. Mano gyvenime daug ką pakeitė įstojimas į sergančiųjų parkinsono liga draugiją ir kompiuteris.Štai tada prasidėjo visokie susitikimai,bendravimas.Šiuo metu jaučiuosi nekaip ir netik dėl sveikatos pablogėjimo,bet ir puolanti depresija.Nežinau kas būtų jei ne žmonos ir draugų palaikimas.Daug man reiškia ir susitikimai”draugaukime”svetainėje,kur tiek draugų.

  4. Žinot kartais aš ilgai badau klaviatūrą savo neklusniais pirštais, paskaitau… ir nutrinu. Nors jau vien darbo gaila. Nutrinu, nes kalbėti apie ligą, kad skaitantys teisingai suprastų yra sunku, man sunku. Koks nors lepteltas žodis iššaukia gailestį, užuojautą… Nė vienas mes nenorime girdėti dejonių, nes labai sunku suprasti tai ko pats nejauti.

    Apsidairykim aplinkui. ARGI JAU TIEK DAUG VISIŠKAI SVEIKŲ ŽMONIŲ? Ar jūs žinote daug atvejų, kai žmogus bėgo, bėgo, džiaugėsi gyvenimu… prinoko kaip tas raudonskruostis obuolėlis…ir suprato – reikia ramiai užleisti vietą.

    Parkinsono liga nėra pati baisiausia. Mūsų liga nors kol kas nepagydoma, bet iš neurologinių ligų yra geriausiai gydoma… O toliau, toliau daug priklauso nuo pačių ligonių. Atėjo metas, kai tik pačių sergančiųjų dėka mūsų susitikimai pradėjo stebinti aplinkinius. Mes susitikę puolame glebėsčiuotis lyg artimiausi giminės. Jei prie gydytojo kabineto sėdi ir laukia vienas laukiantis priėmimo, sėdi bent trijų asmenų palaikymo komanda. Jei Abromiškėse gydosi bent vienas jau patyręs susitikimo džiaugsmą parkinsoniukas, jis surinks būrin visus likimo draugus, o pastarieji išsiveš namo daugiau sveikatos.

    Taip yra, bet ne visur. Todėl mes ir dedame pastangas, kad išgirstų kuo daugiau sergančiųjų ir globėjų – bendravimas yra ne teorija. Bendravimo nauda lėtinių, progresuojančių ligų paliestiems žmonėms yra akivaizdi, nors tai garbingo amžiaus žmonės, nors sergantieji PL paliesti sunkios judėjimo negalios. Mes suprantame, kad yra žmonių, kuriems niekada nereikėjo bendravimo, jie nenori susibūrimų, jiems trukdo telefono skambučiai. Labai smagu, kad tokie žmonės nepalūžta. Jie toliau randa malonius sau užsiėmimus ir stengiasi neapsunkinti savo artimųjų.

    Man susitikimai duoda daug. Taipogi ir http://www.draugauki.me . IKI SUSITIKIMŲ!

  5. Ačiū, Ada, paklausysim LR. Aš galvoju, juk šiais laikais mokslas ir technologijos sparčiai eina į priekį ir nežinia kurią dieną galima sužinot kokių atradimų PL gydyme ir daugelyje kitų ligų. Dabar jau ir vėžys- ne diagnozė. Dauguma jo formų jau pilnai išgydoma, o ir su kitomis galima dar ilgai ir sėkmingai gyvent. Svarbiausia- neprarast vilties!

  6. BALANDŽIO 11-OJI – PASAULINĖ SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA DIENA.

    Tikiuosi šiomis dienomis sulauksime didesnio žiniasklaidos dėmesio. Bus susitikimų su draugais, Lietuvos Parkinsono ligos draugiją suras nauji žmonės.

    Būtu nepadoru skųstis, kad mums to dėmesio paskutiniais metais trūksta. Ant mano stalo šios dienos LIETUVOS SVEIKATA (Nr.14 (802), 2009 balandžio 9-15 d.) „Sunkmetis brauko sergančiųjų Parkinsono liga viltis”, LIETUVOS ŽINIOS (Nr.79 (12306), 2009 m. balandžio 7 d.) „Baisiausia sustingti vidury gatvės”. Tai susitikimas ne tik su likimo draugu Ildefonsu… Tikiuosi tai ne viskas. Dar rasime ką paskaityti respublikinėje ir rajoninėje spaudoje. O kiek draugų yra prikvietusi LR laidos „Sveikinimų ratas” vedėja Loreta Jankauskaitė… Įsijunkite LR – laidos Vedėja pažadėjo kvietimą į konferenciją Klaipėdoje perskaityti ne vieną kartą.

    Tokie jie, mūsų susitikimai, po kurių, anot, M.Verkauskienės MALONIAI SKAUDA.

  7. Norit tikekit ar ne – vel susitikimai… Su Angele, Romu ir jo grazuole zmona Danute, Juozu, Algirdu ir … tegul kiti lieka uz kadro. Ir vel Vilniuje. Nuostabi vakarykste diena. Kolei kas svetimas kompiuteris, klaviatura EN. Iki susitikimu………..
    Adrijonai, nuotrauku nebus ir mmmm nebus.

  8. Prisipažinsiu – ilgokai galvojau talpinti ar ne mudviejų su Janina nuotrauką. Dvejojau – ar teisingai suprasite… Perskaičiau komentarus dar kartą ir apsidžiaugiau, kad pamatėte tai, ką aš norėjau parodyti – susitikimo malonumą. Manau, mums senjorams susitikimai visi: su artimaisiais, su draugais, bendraminčiais yra labai svarbūs. Jau esu kažkur rašiusi, bet dar kartą pakartosiu ką apie susitikimus kalba Milda Verkauskienė

    Branginkim
    Susitikimus.
    Nors ir trumpus –
    Lyg rudeninių
    Lapų raudą.
    Branginkim
    Susitikimus
    Ir lai po jų
    Maloniai skauda.

  9. maitinantis tik želmenų sultimis tikrai susitaupo nemažai laiko. Kaip tik šiuo metu mane darbai buvo užspaudę, tai labai išėjo į naudą tai, kad nereikėjo eikvoti laiko valgio gaminimui. Paprastai man patinka papasnykauti išvykus į pajūrį, visi ieško, kur maitintis, o man ramu.

  10. O Janina jau ilgai pasnykauja. Smagu, kad puikiai jaučiatės. Turbūt dabar ir laiko daugiau, nes nebereikia sukinėtis tiek virtuvėj…:)

  11. Sveiki,
    šią dieną praleidau su sesėmis ir kitais artimaisiais. Mūsų jauniausiai, penktajai sesei sukako 50 metų. Kuo tolyn, tuo turiningesni susitikimai. O jau prisiminimų… pasirodo kiek dar būta neatskleistų paslapčių, nuslėptų vaikiškų įvykių… Smagu buvo.

    Perskaičiau komentarus. Visi čia viską žino. Aišku, kad aš ta kur užsimerkusi. Bet jūs matytumėt koks gražus Janinos veidas. Janinos pasninkas, želmenys ir teisingas gyvenimo būdas duoda rezultatą – metai dokumentuose neatitinka realybės.

  12. Apie susitikimą Ada jau buvo man pasakojusi,todėl laukiau nuotraukos ,kad galėčiau susipažinti su Janina.Jūs abi puikai atrodot.

  13. Aš vis dar tebepasnykauju. Šiandien jau 19-ta mano pasnyko su želmenų sultimis diena. Savijauta labai puiki. Labai atsibodo vien tik vandenį gerti, tai įjungiau obuolių sultis. Visa bėda, kad tie obuoliai jau be gyvybės. Rytoj žadu įjungti daržovių sultis: kopūstų, ridikėlių, o svarbiausia – Pekino kopūstų. Dar neapsisprendžiau, kada baigti šį pasnyką: po 2 ar 6 dienų. Mat, sunkiausios yra pirmosios 3 dienos, o po to jau vienoda savijauta ir, pradėjus, verta ilgiau tęsti. Per likusią savaitę iki švenčių galima bus sugrįžti prie normalaus maitinimosi.
    O dėl nuotraukos, tai Ada jaunesnė už mane gal 6 metais, nors mes abi labai jaunos… Gal bus lengviau atspėti.

  14. Aš nei vienos iš Jūsų nesu mačiusi, bet spėju, kad dešinėjė, su žalsvu švarkeliu- Janina, o Adelė- kairėje.
    Na, kaip ten yra iš tikrųjų, atskleiskit tiesą!!!

  15. labai smagu prisiminti nuolat besišypsantį Janinos veidą :) o dabar malonu susipažinti, nors ir virtualiai, su Ada, taip pat spinduliuojančia šypsena :)
    Sėkmės JUMS abiems ir neblėstančių šypsenų!

  16. Pasimečiau… :)nors buvau sakius, jog kažkada buvau mačius Janiną tv laidoje, bet dabar…galvoju… spėju: Adelė- su raudonu šalikėliu, o Janina- su mėlynu švarkeliu ir labai malonu žiūrėt į besišypsančius veidus. Tokios pat geros nuotaikos jums ir toliau!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.