Apie straipsnį „Likimo filosofijos”

Žiūrint per televizorių laidas apie įvairias likimo situacijas, būna be galo liūdna, graudu ir kyla nenoromis labai daug minčių apie žmonių tarpusavio santykius, žmonių ir valstybės. Santykius seimo, priimančio įstatymus ir įv. teisės aktus, ir tautos, kuri tais priimtais dokumentais turi vadovautis realiame gyvenime. Man rodos, kad mūsų valstybė yra dviveidė, vieną veidą išpuosėlėtą, demonstruoja užsieniui, kitą – savo piliečiams, Lietuvos paprastiems žmonėms (kuriuos galim vadinti tik rinkėjais, kurie reikalingi ir prisimenami tik kartą per 4 ar 5 metus).

O kiek prie to valstybinio veido tenka pasidarbuoti visokiems ,,kosmetologams, grimuotojams“, tik pažiūrėkit – kokie mes turtingi, valdovų rūmai (istorijos parodija), auksinis tualetas, ant kurio net prisėsti nedrįso gerbiama Anglijos Karalienė, stiklu žėrintys dangoraižiai, gadinantys Vilniaus miesto panoramą, sporto arenos ir visokie kitokie monstrai. Vadinamų valstybininkų algos ir priedai bei reprezentacinės išlaidos, nauji seimo rūmai, yra ką parodyti užsieniečiams. Įvairios kelionės po užsienius, neva tai pasimokyti ar kitus pamokyti, visur pinigai plaukia kaip vanduo, todėl atrodom turtingi ir dosnūs, ką gi mums reiškia pusvelčiui parceliuojamas valstybės turtas, svarbu, kad mūsų elitui užtektų pasilinksminimui ir žaidimams.

O kitas, nenugrimuotas, tikras valstybės veidas, išvagotas vargo raukšlelėmis, akimis pilnomis skausmo ir nevilties. Milžiniška emigrantų banga, girtuoklystė, narkomanija, savižudybės, prostitucija, prekyba žmonėmis.

Bet baisiausia man yra žiūrėti tas laidas, kuriose rodomi sergantys vaikai ir kuriose renkamos aukos metai iš metų, kad galėtų nupirkti reikiamos aparatūros tų vaikelių gydymui. Absurdo teatras, o ne valstybinis požiūris į savo piliečius ir ne tik į vaikus, bet ir į visus, kurie nepriklauso valstybininkų klanui ar neturi milijonų (čia prisimena buvusio prezidento A. Brazausko žodžiai: ,,kas neturi milijono, tas negyvena”).

Revoliucijas visais laikais rengė idealistai, o jų vaisiais pasinaudodavo aferistai. O kur tam žmogeliui gauti tą milijoną, kai net tuos pinigėlius, kuriuos buvo sutaupęs savo laidotuvėm, prarijo anuomet praėjusi bankų griuvimo banga. Patikėjom tuomet vyriausybės raginimu neimti pinigų iš bankų, o kas gavosi tikriausiai atsimenat. Reklama užsakyta ir niekam nesvarbu, kas reklamuojama, ar seksualinės paslaugos, ar pirkti vieną ar kitą prekę, ar banko paskolos, kurios daugelį žmonių įklampino į tokį mėšlą, kad tūlam žmogeliui nėra jau kur dėtis. Spauda irgi visa beveik privačiose rankose, ir jei turi pinigų, gali užsakyti bet kokį straipsnį. Gali apjuodinti ką nori, o jeigu tas norės apginti savo garbę ir orumą, tai prasidės teismų maratonas. Jeigu ir įrodysi, kad tu ne kupranugaris, tai paneigimas bus tokiom mažytėm raidelėm, kamputyje, kad net neatkreipsi dėmesio.

Teigiama, kad valstybė nesugeba racionaliai valdyti turto, todėl jis visas turi būti privatizuotas, kad būtų racionaliai panaudotas. Na, bet viską atidavus į privačias kompanijas – kas gaunasi, pelnas plaukia privatininkams ir išplaukia, kaip ledai pavasarį daugiausia į kitas valstybes. Sakysit lieka jų mokomi mokesčiai: kažkiek tai lieka, bet kiek visokių išimčių, kai daugeliui metų atleidžiama nuo pelno mokesčio. O ir pelno mokestis iki šių metų buvo tik 15 procentų, dar visokios juodosios buhalterijos, tai štai ir neturi valdžia iš kur paimti pinigų nei ligoninėm, nei sanatorijoms, nei (baisiausia) sergantiems vaikams, mūsų Tautos ateičiai.

Komentarai

Atsakymai į “Apie straipsnį „Likimo filosofijos””: 3

  1. Joana avataras
    Joana

    Ar todėl reikia pateisinti blogį,skurdą,savižudybes, badą, ligas, kad taip yra ir kitur? Ar todėl, kad pajustum kas yra džiaugsmas ir laimė, kažkas turi būti nelaimingas, sergantis, skriaudžiamas? Man tokia filosofija neprimtina.Ne turtas ,netgi ne padėtis visuomenėje padaro žmogų laiminga,o sugebėjimas duoti kitam ,padėti, paguosti, parodyti kelią, ištiesti ranką ir padėti atsikelti suklupus (aišku, jei būtum turtingas galėtum daugiau materialiai padėti, jei turtas neužgoštų žmogiškumo).
    Kiek pasaulyje kas minutę miršta vaikų nuo bado, skurdo, ligų. Kiek kas minutę nusižudo ar nužudo kitus iš nevilties, kiek kas minutę pasaulyje parduodama moterų į sekso vergiją, kiek miršta nuo perdozavimo narkotikų, kiek kyla karinių konfliktų nusinešančių tūkstančius žmonių gyvybių ir t.t. Kas suskaičiuos visas nelaimes atsitinkančias pasaulyje kas minutę. To juk negalima pateisinti,” kad taip yra visur”.
    Didžiausia žmonijos bėda yra abejingumas ir nuostata, kad „po manęs nors ir tvanas”. Juk visos žmonijos bėdos įvyko stebint abejingiems.
    Kol neišugdysim atsakomybės jausmo už tą, kuris šalia mūsų, tol pasaulyje bus toks didelis skirtumas tarp prabangos ir skurdo, tol bus žmonija suskirstyta į luomus, klases, elitą ir „runkelius”.Betgi ar tai galima pateisinti?

  2. Gra avataras
    Gra

    Aš manau, kad nereikėtu daryti tokios tragedijos, nes iš tikrųjų lygiai tas pats vyksta ir kitose pasaulio šalyse – nėra tokios šalies kur visiškai būtų susidorota su narkotikais, prostitucija, vagystėm, kur neserga nei vienas vaikas, o jei ir suserga tai iškarto pagydomas. Ne. Visur pasaulyje sergantiems vaikams renkama labdara ir aukos, visur valdžia rodo prabangą, vyksta į keliones ir gauna didelius priedus prie atlyginimo, tiesiog santykis tarp visiško minuso ir visiško pliuso yra skirtingas. Kai kuriose šalyse dar blogiau nei pas mus, kai kuriose geriau. Taip jau yra. Jei išnyktų visas blogis ir liūdesys, kaip tada žinotumėt, kas yra gėris, džiaugsmas ir laimė?

  3. Danguole avataras
    Danguole

    Taip, „politinė filosofija” didžia dalimi sudarko eilinių žmonių likimus. Visur dominuoja „galingieji” ir jų kapitalas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.