SAVAITGALIO MINTYS

Įdomiu laikotarpiu gyvename. Vėl ilgasis savaitgalis, patrijotiniai jausmai sumišę su meilės bučiniais – pasirinkimas kiekvienam pagal norus…

Pasiutęs kainų fokstrotas neleidžia užsnūsti meškos miegu. Nori to ar nenori, turi domėtis visomis nuolaidų akcijomis. Jei anksčiau pykdavau, kad į pašto dėžutę laiptų apačioje prikraudavo įvairiausių proklamacijų su pasiūlymais atvykti ir pigiau nusipirkti, tai dabar susirenku ir smalsiai peržvelgiu – o gal kas nors tiks ir mano piniginei?

Deja, ne visada pasiūla atitinka paklausą. Na, iš tiesų, kiek gi man reikia televizorių, mikro bangų krosnelių ar už mane pačią didesnių šaldytuvų? Juk nusiperki vieną ir, taip sakant, pirmyn! 10 ar 20 metų, tol, kol daiktas įgauna pavidalą ne visai panašų į tą, kurį pirkau kažkada ir tampa nebetinkamu naudojimui. Nors išradingi lietuvaičiai įsigudrina pratęsti kai kuriems gyvenimą. Anądien praeidama pro vieną namą, balkone mačiau pastatytą seną šaldytuvą. Žaliai nudažytas, baltom ramunėm išmargintas, tikra pieva vidury žiemos.

Kad jau paminėjau daugiabučio balkoną, tai pasakysiu, ką manau apie šią buto priekabą. Gerai naujų namų gyventojams, kuriems šiuolaikiški projektuotojai sukūrė didžiules patalpas lauke, šalia buto, tiesiog ištisas lodžijas, kuriose galima ir gėlyčių prisisodinti, ir visai šeimynai pavakare krėsluose įsitaisyti. Bet teko lankytis svečiuose senoviškame name, kurio projekto autorius, matyt, norėjo, kad gyventojai grynu oru pakvėpuoti išeitų laukan, nes tame name balkonų plotis keli sprindžiai. Buto, kuriame svečiavausi, dvimetrinis šeimininkas pasiremia į balkono turėklus paprasčiausiai stovėdamas kambaryje. O ir nejauku kažkaip toje ore kabančioje kišenėlėje tūnoti, kai tvirtos atramos po kojomis nejauti.

Bet lietuviai kantrūs ir kažkoks balkonas nuotaikos tikrai negadina. Juolab, kad gyvename tikrai įdomiu laikotarpiu. Juk ne kiekvienam tūlam žmogeliui šiandien lemta sutikti jubiliejų, kuris būna tik kartą per tūkstantį metų. Misionierius iš Kverfurto atnešė naują tikėjimą ir Lietuvos vardą pagarsino. Baisu pagalvoti, kuo būtume dabar, gal ir toliau vaikščiotume kailiais apsigaubę, su kuokomis rankose ir ūkautume sau miškuose.

savaitgalio-mintysO tai kaip tada civilizacija, šiltas vanduo ir internetas? Tai gal visai nereikia sukti sau galvos, tegu dienos liejasi laisvai, kartu su Vienos baliaus muzikos garsais ar per naktį pagimdyta, o dienomis vis tobulinama mokesčių sistema. Juk gali nemiga įsimesti, jai pradėsi galvoti apie būsimus kaimynus teroristus iš Gvantanamo salos. Vieni primygtinai siūlo, kiti paslaptingai atkalbinėja, o jūs spręskit taip, kad gerai visiems būtų. Gal ši tema paversta taikiniu, nukreipiančiu nuo kito šiandien tikslo – būsimųjų rinkimų? Na, gal šį kartą tautiečiai nebus tokie abejingi, juk iš tiesų gyvenimas įdomus, tik reikia pakovoti už jį. Bet ar liks kam kovoti?

Ar Marijonas nemeluoja dainuodamas, kad mūsų – trys milijonai? O gal žmonės išvažiuoja su mintimi, kad likusiems būtų geriau, panašiai galvojo karo metų emigrantai. Ir jokių žygių, jokių priemonių sulaikyti tą srautą. Dar šviesios atminties poetas Kazys Bradūnas, ką tik atgulęs Tėvynės žemėje, rašė:

Aš, pravertęs dobilienos plutą,

Tūkstančius pėdų po ja randu –

Kiekvienoj vagoj senolių būta,

Neišplovė jų nei laikas, nei vanduo.

Ir tėvai, jom eidami, neklydo,

Nepaklydo tarpe džiaugsmo ir kančių.

O dabar ir aš savąsias pėdas –

Ainių kelrodį velėna užverčiu.

Įdomiu laikotarpiu gyvename…

Danutė

5 komentarai apie “SAVAITGALIO MINTYS”

  1. Labai geri apibendrinimai. Kiekviena karta turi kuo pasidžiaugti ir ką kritikuot. Džiugu, kad sulaukėme tūkstantmečio datos, tačiau gaila, kad taip nevykusiai tvarkomi valstybės reikalai. Bet jeigu atsiminsime, kaip Platonas arba Aristotelis kritikavo Atėnų valdovus, tai gal pasidarys kiek ramiau? Ši veikla visuomet buvo sudėtinga ir nešvari.

  2. Gediminui – lietuviais esame mes gimę!…

    Janinai – jūs teisi, kiekviena karta turi savus gyvenimo vertinimo kriterijus

  3. Gyvenimas be galo įdomus, šitiek permainų, naujovių, žinoma,ne visos į gerą pusę, bet ne veltui sakoma, kad didžiausi sunkumai yra pereinamuoju laikotarpiu. Gerai, kad sulaukėme.
    O kas link balkonų naujuose namuose, tai tų siaurų paskirtis – kad būtų galima prieiti prie lango iš lauko pusės ir jį išvalyti. Ir tokius butus pasirinko patys šeimininkai, niekas jų nevertė. Juk yra ir kitokie projektai. Mano sūnaus bute irgi tokie balkonai, bet jo šeimai ir jų draugams labai patinka tas butas, o man visiškai nepatinka… Kita karta, kiti poreikiai ir vertinimai.

  4. Tikrai įdomiu laiku gyvename. Turbūt pagal tos dainos žodžius: ” gimiau nei per anksti, nei per vėlai”…
    Svarbu nepasiklysti gyvenimo kely ir spėti žengti su visais. Gaila tų, kurie paliko tėvynę ir niekada negrįš.Jie kaip paukščiai be lizdų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.