KAIP ELGTIS SU AGRESYVIU ŠUNIMI?

Jums jau pažįstamas mano kolega Jonas atsiuntė dar vieną laišką, kuriame pamokymai, kaip elgtis susidūrus su agresyviu šunimi. Tokius dalykus tikrai privalome žinoti kiekvienas.

„Paklausykite vieno pasakojimo, kurį papasakojo mano pažįstamas vardu Jurgis. Jis nuėjo į svečius pas savo draugą ir paspaudė namo skambutį. Šalia prisistatė didžiulis vokiečių aviganis, saugojęs kiemo teritoriją ir pradėjo loti. Vyras neišsigando, leido šuniui nusiraminti, apuostyti jį ir po minutės kitos sulaukė šeimininko, kuris nuvedė šunį į voljerą. Šuo nepadarė jokios žalos ir vakaras baigėsi sėkmingai.

Aukščiau paminėta – tai viena iš laimingųjų situacijų, kurių daug kas neaprašinėja. Spauda nemoko žmonių, kaip elgtis su vienu daugiausiai paplitusių namų augintinių Lietuvoje. Tik mirga pranešimai, kaip agresyvus šuo įkando, sudrąskė ar panašiai.  Ar ne laikas pradėti kelti klausimą: kodėl šuo agresyvus?

Atsakymas būtų dvejopas. Kai kuriems šeimininkams tiesiog norisi turėti agresyvų šunį – sargą, todėl jie jį dresuoja, moko saugoti teritoriją. O dažnai šunys tampa agresyviais ir netikėtai, to kaltininkas – pats šeimininkas, neduodantis šuniui pakankamai fizinio krūvio ir nekoreguojantis šuns elgsenos. Reikia prisiminti – agresyvus šuo yra pavojingas! Sargus šuo loja pranešdamas, jog mato praeivį, jog praeivis įsiveržė į jo teritoriją ir kiekvienas žingsnis arčiau šuns būna pasitinkamas vis stiprėjančiu lojimu, urzgimu, kas įspėja apie galimą gyvūno ataką.

Karštesnio temperamento, tarnybinis, kovinis šuo aršiai gina savo teritoriją, savo daiktus, jei šeimininkas jam tai nurodo ar leidžia daryti. Papuolę į situaciją, kai patekote į šuns saugomą teritoriją ir susidūrėte su agresyviai urzgiančiu ar lojančiu šunimi, pirmiausia pabandykite veidu atsisukti į šunį, niekada neatsukti nugaros, ištiesinti ją, įkvėpti – iškvėpti ir nusiraminti. Tai pradinė stadija. Jumyse neturi likti nė lašo baimės ar pykčio, nes šunys tai užuodžia ir akimirksniu reaguoja į žmogaus ar gyvūno skleidžiamą baimės energiją. Jei Jūs dar nesijaučiate tvirtai, papildomai kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Nieko nesakykite šuniui – jokiu būdu nei girkite, nei gasdinkite.

Šunys nekalba žodžiais, jų kalba – fiziniai veiksmai, lytėjimas, įkandimas, jie skaito kūno kalbą. Jūs taip pat turite save nuteikti, jog nebijote šuns – Jūsų kūnas tai įrodys arba paneigs. Nusiraminę turite žvelgti šuniui į akis ir stebėti situaciją toliau. Tai parodo šuniui, jog Jūs jo nebijote.

Jei šuo nedidelis ir loja nestipriai, galima pabandyti ryžtingai judėti į jį ir taip pašalinti jį iš Jūsų kelio. Tačiau, jei nesate niekada susidūrę su tokia šuns agresija, geriausia to nė nebandyti, nejudėti, palaukti, kol jis prieis ir apuostys – pažins Jus. Gal būt šuo atsitrauks pats.

Tačiau jei neturite patirties darbe su šunimis, stenkitės sulaukti pagalbos iš šuns savininkų, nes galite nesuprasti šuns išraiškos ir būti atakuotas. Jei turite mobilų telefoną, paskambinkite šeimininkui ar laukite kitų žmonių pagalbos.

Yra ir tolimesnių paaiškinimų, kaip galima užkariauti šuns teritoriją, tačiau jiems reikia profesionalios patirties. Ir, kas svarbiausia, nebijoti šuns. Pradžiai prisiminkite, jog greitas judėjimas sukelia norą sekti – štai, kodėl prabėgant pro šalį bėgikui šuo instinktyviai bėga iš paskos. Šuo paprastai nekanda žmogui, jei jis nebėga, nedaro staigių judesių – nesudirba šuns aukos gaudymo instinktas. Todėl patekus į situaciją, kai šuo pradeda garsiai loti pranešdamas, jog teritorijoje Jūs – svetimas, geriausia nejudėti ir sulaukti pagalbos.

Sėkmingo bendravimo su šunimis!”

Komentarai

Atsakymai į “KAIP ELGTIS SU AGRESYVIU ŠUNIMI?”: 8

  1. vytautė avataras
    vytautė

    na……….

  2. Jonas avataras
    Jonas

    Romualdai – neaišku, kuris protingas, tačiau šuns šeimininkas neatsakingai auklėja savo augintinį.

    Patricija, atsitraukti nuo šuns reikia palengva ir neskubant, kitu atveju, šuo puola, nes suveikia medžioklės instinktas. Negalima greitai atsukti nugaros šiuo atveju.

    Linkiu gerų pasivaikščiojimų, protingų kaimynų ir geranoriškų šunelių kompanijos.

  3. Patricija avataras
    Patricija

    Aš prisimenu, kai pas mus buvo Kaukazo aviganė. Toks jaunas vyrukas savo skvarbiu žvilgsniu privertė šunį atsitraukt.Bet, šiam nusisukus eiti atgal, sėkmingai įkando į sėdynę.

  4. Romualdas avataras
    Romualdas

    Suns seimininkas turetu uztikrinti zmoniu sauguma nuo savo suns viesoje vietoje.Kaimynas paleidzia savo dideli suni viena is savo buto 6 aukste ir tas suo begioja laiptais,lauke,lenda i iskviesta lifta…Seimininkas sako suo protingas,nebijokit.Kas cia neprotingas?

  5. Jonas avataras
    Jonas

    Dėl akių patikslinu – negalima žiūrėti, jei nesi to niekad daręs, jei nesi turėjęs šuns ar jo iš principo bijai! Akių žvilgsnį šuo supranta kaip konkurenciją, įsiveržimą į jo erdvę, akių žvilgsnis – tai galingiausias kontaktas su šunimi iki palietimo.

    Bet jei Jūs pažįstate, laikote šunis, nebijote jų ir loja nepavojingos, neagresyvios veislės šuniukas, galima ir net rekomenduojama žiūrėti į akis, taip parodote, kad šuns nebijote. Atminkite, jog rimtas, bebaimis akies žvilgsnis gali parklupdyti ir sustabdyti ne tik šunį, bet ir žmogų.

    Šiuolaikiniai šunų psichologai siūlo dar vieną būdą, kaip atsikratyti nelaukto keturkojo dėmesio. Tai – atsukti nugarą ir sustingti ramiai kvėpuojant. Ir vėl gi – jokio bėgimo ir staigių rankų mostų. Jei kviesti pagalbą, tai ramiu tonu ir nekeliant tono. Jei trauktis, tai po žingsnelį ir nežiūrint į akis. Galima truputėlį atsigrežinėti, kad matyti, ką daro šuo.

    Kurią taktiką pasirinkti ? Jūsų sprendimas. Tačiau geriausia – nepapulti į problemą :)

    Džiaugiuosi, jog yra tiek daug besidominčių šunimis. Tik besidomėdami galime išmokyti ir kitus žmones elgtis atsakingai su šuneliais.

  6. Zigmas avataras
    Zigmas

    Žiūrėti į akis nepatartina todėl,kad sunku išlaikyti šuns akių žvilgsnį.Jeigu, neatlaikęs šuns žvilgsnį,nuleisi akis tai pripažinsi jo viršenybę,tad ,jei nes tikras to nedaryk.Na,o šuns agresyvumas priklauso nuo šeimininko,o be to dar priklauso ir nuo šuns veislės.tą geriauiai patyriau,nes turėjau agresyvų bokserį,kurį laikydamas turi žinoti,jog jis pripažysta tik vieną šeimininką ir labai pavydus.Niekam nepatarčiau laikyti šios veislės šunį,jei neturi patirimo dresurai.Na,o vokiečių aviganiai,tai nuostabi veislė.Turėjau sodyboje porelę.Tai tokie protingi ir nuostabūs šunys!!!Visada,kai tik išperindavau kokį viščiuką,ar betkokį paukštį,nešdavau jiems pauostyti ir skydavau „negalima”.Kartą su žmona apstulbom iš nuostabos pamatę,kai viščiukas,užlipęs ant vilkšunio galvos,kala su snapu,o šuo kenčia.Matyt jam atsibodo kentėti ir,papurtęs galvą,atsikratė nepageidaujamo, svečio.Niekada naapkandžiojo svetimo žmogaus,bet jų reikalavimas nejudėk ir lauk ateinančio šeimininko.

  7. Patricija avataras
    Patricija

    Teisingai Janina rašo: kaukazo aviganiai yra pikti šunes. Laikėm tokią kalę Erą, tai jei ką būtum pasiundęs- negyvai užkandžiotų. O koli veislės paprastai ramūs šuneliai. Dabartinis vokiečių aviganis nėra agresyvus, bet svetimiems glostytis nesiduoda ir nėra draugiškas jų atžvilgiu.Tik turi gerą uoslę ir pasiduoda dresūrai.Šunims tikrai nereikia žiūrėt į akis,o uodega į šonus vizginama gali reikšti paprasčiausiai žmogaus ir šunio pirmapradį kontaktą. Aprašytu Janinos atveju- uodega užriesta į viršų, lengvai judinama, šuo niekada nekąs.Dar aš aprašysiu iš savo praktikos- šuo tave puola, tu sustoji ir pamosikuoji ranka, imituodamas šuns vizginimą. Tada keturkojis draugas, turintis bent kiek sąvimonės, nekąs. Nežinau, gal aš turiu šunišką instinktą, bet mane šie gyvūnėliai nekanda.Kiekvienas normalus šuo turi savo teritoriją ir ją gina, geriausiu atveju aplodamas.

  8. Janina avataras
    Janina

    Daugumai čia išsakytų teiginių pritariu, nesutinku tik su vienu. Pagal mano patirtį ir literatūrą – negalima žiūrėti šunims į akis, nes tai yra iššūkis kovai. Aš turėjau daug metų koli veislės šunį-tai buvo meilus ir draugiškas šuo visiems, bet mes jį taip išauklėjom. Paskutiniu metu turėjau ypač agresyvų Kaukazo aviganį. Tai pats geriausias sargas. Pardavus sodybą ir sugrįžus į miestą nebuvo galimybės namuose laikyti voljerinio šuns. Ieškojau jam šeimininkų ir radau tik Saločiuose, netoli Latvijos. Turėjom problemų su šuns pervežimu ir darėme klaidų. Vežant agresyvų šunį mašinoje, reikia jį įvesti paskutinį į mašiną, kad jis įeitų į svetimą teritoriją ir jaustųsi svečiu, priešingu atveju – daug bėdos. Ir dar – jeigu šuns uodega pabrukta žemyn, saugokitės, gali įkąsti. O jei šuo vizgina užriestą į viršų uodegą – nėra pavojaus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.