PARKINSONO DRAUGIJOS PRANEŠIMAS

Gavome prašymą iš Parkinsono draugijos narės Adelės paskelbti apie naujai išleistą lankstinuką bei kitą svarbią informaciją. Tai ir darome:

„D Ė M E S I O !!!

Parkinsonikams, jų globėjams,

atėjo tylos, susikaupimo, paslaptingumo laukimo metas. Atėjo metas, kai kiekvienas galvojame apie mums brangius žmones, norime juos nustebinti, nudžiuginti. O kuris iš mūsų natikime Kalėdų stebuklais… Kol išvynioji šnabždantį popierėlį, voką… Vienodai suvirpa tiek mažylio, tiek senjoro širdis.

Lietuvos Parkinsono draugijos taryba savo nariams, kurie nepamiršote įsipareigojimo mokėti metinį mokestį, ruošia staigmeną.

Praskleidžiau paslapties skraistę, nes noriu paprašyti pranešti apie pasikeitusią gyvenamą vietą, jei per šiuos besibaigiančius metus persikėlėte gyventi kitur.

Dovaną – staigmeną gaus ir nauji nariai. Suprantama – kiekis ribotas. Ateikite. Mūsų durys atviros kiekvienam, kam priimtina mūsų veikla.

Turiu labai gerą naujieną…

Prisimenat… Rašiau, kad kiekvienas draugijos narys gaus dovaną… Dovanos jau maišuose, tikriausiai rytoj Kalėdų senelis sės į roges ir… Link Lietuvos Parkinsono draugijos!

Nors imk ir dirbtino sniego jam pribarstyk… Taip norisi, kad greičiau atvyktų. O ir tokio sniego… Iš kur gauti..? Reikės mums tas dovanas po visą Lietuvą išsibarsčiusiems draugams padalinti.

Nesibaiminam, nes turim pagalbininkų. Tai geros valios žmonės, turintys stiprias rankas ir greitas kojas.

Visų pirma – skautai. Jie minimi ir minimi, kai kalba pakrypsta apie Kauno ar Kaišiadorių konferencijas. Tokį gilų įspūdį paliko jauni žmonės – skautai.

Adelė”


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Įrašo “PARKINSONO DRAUGIJOS PRANEŠIMAS” komentarų : 1

  1. Ada avataras
    Ada

    V.Laužikas
    METŲ RATAI

    Metų ratai sukasi greitai,
    Keičia sutemos ryto aušras,
    O mums norisi eiti ir eiti
    Vien tik priekin per laiko marias.

    Būna valandos – liūdim ir mąstom.
    Būna dienos, kai degam džiaugsmu,
    Siekiam savąją laimę surasti
    Gan toli nuo gimtųjų namų.

    Tas, kas ieško, vis tiek – suranda,
    Nepaskęsta dienų pilkumoj
    Ir gyvenimą didelį, brangų
    Slepia savo širdies gilumoj.

    Linksmų švenčių!
    Malonių staigmenų!
    Dovanų!
    S v e i k a t o s ! ! !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.