Kaip smagu prisiminti pirmąsias draugauki.me dienas. Pašto dėžutė tuščia ir kiekvieną rytą atsikėlus reikia pradėti galvoti apie tai, ką parašyti svetainės lankytojams. Šiomis dienomis situacija labai panaši į tą, buvusią pradžioje. Bet labai džiugu žinoti, kad visi mūsų autoriai yra tik laikinai užsiėmę ir visai neužilgo vėl mus stebins naujomis savo mintimis, prisiminimais ar fotografijomis.
Beje, o man šis rašinukas yra jau paskutinis rytmečio darbas. Ką tik grįžau iš kunigo, kuriam buvau žadėjęs šventėms nuvežti maišą miltų. Neblogas derlius šiemet: nuvežęs į malūną jau skaičiavau, kaip jį ir kam galėsiu išdalinti. Anksčiausiai ryte su gaspadine gyvulius apėjome, pašaro, lesalo išdalijome. Apžiūrėjome ar nesusivaidijo kokia vištukė su karvute Kūčių naktį bekalbėdamos. Nea, viskas gerai. Matyt, draugiškai mūsų gyvuliukai sugyvena. Gryžus nuo gyvulių, šeimininė apie namus nuėjo tvarkytis, vaikus žadint, o aš pas Anuprą tiesiai. Renkamės nuo senovės iš pat ryto nedidelė kaimo bendruomenė aptarti gal kas nutiko per naktį, gal kokiam kaimynui pagalbos reikia ir tiesiog pasisveikinam su labu rytu. Rytas pasirodė jokių netikėtų naujienų neatnešęs.
Kuomet grįžau, vaikai jau buvo aprėdyti į bažnyčią. Visuomet einam antrą Kalėdų dieną. Tik parvykus, kaip minėjau, vežiau kunigui miltus. Vaikai spėjo arklius papuošt, kad šventiškai atrodyčiau važiuodamas per laukus: kelias spalvotas juosteles užkišo už pakinktų. Tad, štai dabar galiu ramiai sėdėti ir pasakoti Jums, kas įvyko. Nekantriai laukiame šventinių pietų. Dar daug visko liko nuo vakarykščio stalo…
Žinoma, tai buvo mano nedidelė fantazija. Kartais įdomu įsijausti į kitokį gyvenimą, kitokią aplinką. Išsiviriau skanios kvapnios kavos ir sėdau prie kompiuterio rašyti dienoraščio – štai koks iš tikrųjų buvo mano rytas. Pamaniau, kiek smarkiai pasikeitė paprasto žmogaus pasaulis per maždaug pusę amžiaus, per tokį trumpą laiką. Daug kas supaprastėjo, daug kuo nebereikia rūpintis. Įvairūs švenčių simboliai vis dar gyvuoja bet silpnai. Tačiau juk taip ir turėtų būti. Jie itin glaudžiai susiję su tomis gyvenimo sąlygomis, kuriose žmonės dirba ir kuria, o mūsų sąlygos labai pasikeitę. Todėl nereikia taip sielotis, kad daugelis simbolių pasitraukia. Reikia kurti naujus, suteikti jiems prasmę ir jais džiaugtis.
Parašykite komentarą