ŠEIMOS ISTORIJA

Draugauki.me elektroninio pašto adresu rasyk@draugauki.me gavome dar vieno mūsų skaitytojo laišką. Perskaičius paaiškėjo, kad prie pagrindinių dienoraščio autorių Danutės ir Gintauto nori prisijungti dar vienas žmogus.

Tai Zigmas, kuris atsiuntė mums senas, archyvines savo šeimos nuotraukas kartu su trumpais aprašymais. Zigmas tarsi atveria naują draugauki.me skiltį, kurioje bus galima plėtoti temas apie Lietuvos istoriją, jos žmones, kultūrą bei tradicijas. Beje, noriu perduoti ir vieną šio naujo autoriaus prašymą. Zigmas norėtų, kad prie jo idėjos prisijungtų ir kiti žmonės, siųsdami savo fotografijas, priminimus ir istorijas. Juk būtent mes – lietuviai – privalome kuo daugiau sužinoti apie mūsų šalies praeitį ir sukaupti apie ją kuo daugiau žinių.

Zigmo laiškas:

Siunčiu keletą nuotraukų. Tai mano dėdės Antano Griciaus nuotrauka. Kaip matote siųsta mano močiutei 1917 metais iš Peterburgo, kur dirbo kažkokiu valdininku (žuvo revolicijos metu).

Kitoje nuotraukoje dėdė Zigmas Gricius, žandaras Peterburge (stovi viduryje, žuvo revoliucijos metu).

Siunčiu ir trečio dėdės Prano nuotraukas. Taip pat prapuolė revoliucijos Rusijoje metu. Tai Gricius Pranas Antano su žmona. Sekančioje nuotraukoje jis vienas. Išsamiau  nieko neparašiau, nes žinau tik tiek, kad jie buvo vyresnieji  iš dešimties sūnų. Šeimoje taip pat augo ir trys seserys – viso trylika vaikų. Mano mama buvo jauniausia ir mirė 1973m.

10 komentarų apie “ŠEIMOS ISTORIJA”

  1. Patricija, Leokadija buvo mano tikra teta, o Jeronimas – mano krikštatėvis…gaila, abu mirę, palaidoti Kalvarijos kapinėse

  2. Atsakau drauge ir Danutei ir Zigmui. Greitu laiku patalpinsiu nuotrauku su savanoriais. Geleziene buvo mano aukletoja, deste vokieciu kalba. Man si kalba labai patiko.

  3. Tikrai ponas Zigmas parase aktualia tema. Nuotraukos, tai zmoniu gyvenimo kronika.Fotoaparatas- svarbus zmonijos atradimas. Mano dede visa gyvenima fotografavo.Jo nuotraukose atsispindi visi Vilkaviskio rajono Graziskiu seniunijos,isimintiniausi momentai.Sviesios atminties dede tikras sio Lietuvos kampelio metrastininkas. Pritariu ponios Ados nuomonei, kad noretusi daug ko paklausti apie praeiti, bet nera, kas pasakytu.Tie zmones jau anapili. Daug pasakojo apie praeities gyvenima,ypac mama, bet vaikams tikrai tas buna neidomu. Apie savo tevus galiu pasakyti, kad mama gimusi Skotijoj, kur jos tevas dirbo angliu kssykloj. Veliau atvaziavo komunistas Mickevicius,ieskodamas revoliucijai kareiviu ir ji ir kitus darbininkus issiveze i Archangelska.Angliu kasiko darbas katorginis, todel darbininkai ir patikejo geresnio gyvenimo rytojumi. Ten neteko pirsto ir grizo alkanas suplysusiais drabuziais namo.Mano mociute deportavo i Lietuva. Cia grizusi pamate didziuli zmoniu skurda. O mano proseneliai turejo dvara,is tecio puses, prie Kauno. Va cia ir nezinia ar ji pragere,ar pralose. Mano tetis buvo Lietuvos savanoris. Yra pas mus daug nuotrauku is tevu, seneliu praeities. As esu jauniausia dukra is tecio antros santuokos, pirma zmona mire viduriu siltine.

  4. Ada,po tavo komentaro nori nenori teks kurstyti ugnelę,kad tas puslapis nužgestu.Mes nežinome patys kiek namuose turime nuotraukų,kurios pagal amžių tapo laikmečio istorija.Mūsų vaikai ir anūkai tai tikrai savo nuotraukas laikys diskeliuose ir kažin ar skirs laiko senelių nuotraukų išsaugojimui.Taigi lieka vienas kelias – imkimės mielieji to darbo patys.Ačiū Elyte ir Jonai už pirmuosius komentarus,manau,kad bus daugiau ir nuotraukų ir komentarų.

  5. Ponas Jonai, su nekantrumu laukiame Jūsų fotografijų. Visiems mums bus nepaprastai įdomu pamatyti retus istorijos kadrus!

  6. Sveiki,
    nesu linkusi kitų girti, tuo labiau, kad girtų mane. Priežastis paprasta – kad nereikėtų nusivilti. Bet apie Zigmą turiu pasakyti bent kelis žodžius. Mus 2006 metais suvedė Parkinsono liga. Zigmas man – tvarkingumo ir pareigingumo pavyzdys. Daug vėliau negu aš jis pradėjo dirbti kompiuteriu. Džiaugiuosi, kad kai kuriais klausimais mane pralenkė.

    Kas gali būti brangiau už šeimą, už artimuosius, su kuriais sėdame prie stalo… Bet prieš mus buvo Jie, apie kuriuos dažniausiai žinome tik iš pasakojimų, nuotraukų. Kai esi jaunas, negirdi ką psakoja seneliai apie savo senelius, dabar norėtum paklausti, bet jau neturi kas papasakotų…

    Zigmas pradėjo svarbią temą. Tvirtai tikiu, kad Jis neleis šiai temai užgesti. Linkiu, kad čia susirinktų kuo didesnė palaikymo komanda.

    Lietuva tokia maža. Juk gal atsitikti, kad skaitydamas kitų istorijas ir savas šaknis aptiksi.

  7. Didžiai gerb. Zigmai, suteiki didelį malonumą žmonėms akivaizdžiai grįžti į mūsų Tautos istoriją.
    Š A U N U O L I S ! ! !
    Tokiu elgesiu paskatinai mane dalyvauti šioje šaunioje svetainėje.
    Kadangi baigiasi Tautos atgimimo 20-ties metų jubiliejus, esu paragintas, netgi išbartas, kad negarsinau atgimimo pradžios veiksmų prisiminimų. Nerandu būdų, sakyčiau, nesugebu tų prisiminimų brukti jaunimui, idant, jie žinotų, visa savo esybe pajustų, kaip mes dėjom aguonos grūdą prie gūdo, kol pripildėm Lietuvos laisvės arudą.
    Turiu istorinių (dabar tokių nebėra) įvykių fotografijų. Jeigu šita šauni svetainė priims, nusiusiu.
    Pensininkas Jonas G.

  8. Kokios gražios Zigmo šeimos nuotraukos! Dabartinės fotografijos niekaip neprilygsta šiems lobiams.

    Ačiū Jums, Zigmai, už suteiktas malonias akimirkas, stebint įamžintas Jūsų šeimos akimirkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.