DAR KELETAS KNYGŲ

Praeitame dienoraščio įraše, žinoma, paminėjau tik keletą savo mėgiamų knygų. Jų yra kurkas daugiau. Tačiau kuomet pradedi pasakoti, išsiplėtoji ir žiūri, kad jau nelabai yra vietos dar šį bei tą paminėti.

Dažnai mastau, kodėl man niekada nedarė įspūdžio gėlių vaikų, hipių kultūros literatūra. Juk šie laikmečiai kaip tik sutapo su mano paauglyste ir daugelis mano draugų visaip kaip stengėsi sekti paskui šį laisvės ir sąlyginės nepriklausomybės (nes vis dar buvome Tarybų Lietuva) vėją. Klausėsi roko muzikos, atitinkamai rengėsi ir pan. Tačiau man šis judėjimas nebuvo labai artimas. Įskaitant ir knygas, kurias mano kolegos ryte rijo. Nei Henrio Deivido Toro „Voldenas, arba gyvenimas miške” nei Džeko Keruako „Kelyje” man nedarė jokio poveikio.

Man ta laisvė atrodydavo kažkokia labai ribota, pasibaigianti ties automobilio galine sėdyne ar į didžiulį, gamtoje vykstantį, roko festivalį atvykusių turistų palapinėje. Juk laisvė nėra žmogaus elgesys: galiu daryti tai ir tai, nesvarbu čia ar ten, nesvarbu kaip, ypač nesvarbu kodėl. Mano manymu, laisvė yra vidinis pojūtis. Juk vienas žmogus gali jaustis žymiai laisvesnis sėdėdamas vienutėje, nei žmogus, kuris atsidūręs miesto viduryje, gali pasirinkti eiti į bet kurią pusę.

Tačiau priešingai man labai patiko prancūzų rašytojas Mišelis Houlbekas (Michel Houellebecq), kuris dažnai savo romanuose aprašo tuos laikus, tačiau iš visai kito kampo. Mišelio romanai gana šiurkštūs ir dažną senjorą ar senjoritą gali papiktinti, bet juose atskleidžiama šių „laisvųjų” judėjimų esmė.

O ji yra labai paprasta. Tiesiog XX a. viduryje daugelis žmonių tapo tarsi mūsų civilizacijos „šalutiniu produktu”, kuriam nebebuvo kur tramdyti savo abejingumo, šaltumo, iškreiptų fantazijų, kasdienybė nuobodulio ir taip toliau. Ir štai suklestėjo sekso turizmas, sekso revoliucija, įvaraus tipo „laisva” muzika (rokas, Bitlai ir kt.) ir jokiais varžtais nevaržomas elgesys.

Karai buvo pasibaigę, ekonomika įsivažiavusi, žmonės pradėjo ramiai ir užtikrintai gyventi. Ir štai viskas sprogo. Visa žmonijos istorija pažymėta tuo, kad žmogui reikia „kažko daugiau”. Tas kažkas dažniausiai būna laisvas ir nevaržomas gyvenimas. Sodoma ir Gomora. Šie miestai sudegė. Po šiuolaikinės orgijos gimė gausi karta be aiškios kilmės, be tėvų, be giminės, be praeities. Kaip tik laiku atsirado skaitmeninis kompiuterijos pasaulis, internetas, kuriuose galėjo apsigyventi šie naujieji žmonės.

Gal dėl to Mišelis Houlbekas ir buvo toks įžvalgus, nes ilgai dirbo kompiuterių inžinieriumi ir programuotoju. Ir tik 40-ies pradėjo rašyti. Būtinai paskaitykite jo „Platformą”, arba „Elementariąsias daleles”.

Komentarai

Įrašo “DAR KELETAS KNYGŲ” komentarų : 1

  1. Kotryna avataras
    Kotryna

    Tiesa sakant, manes taip pat nezavejo ”Geliu vaikai”…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.