Labas rytas! Rašau ryte, tad ir sveikinuosi su Jumis kaip įprasta tokiu dienos metu.
Man dažnai pasitaiko skubant greitai užbėgti į parduotuvę ir nupirkti šio bei to namams ar nešantis į svečius. Kadangi laikas spaudžia, tai natūralu, kad neturi laiko gilintis nei į kainas, nei į produktų sudėtį. Galima sakyti, kad imi viską iš eilės, kas pasitaiko po ranka.
Na, o sugrįžus, nurimus dienos tempui ar šiaip laisvesniu laiko tarpu, žiūrėk gamini savaitgalio pusryčius ir imi nagrinėti, ką nusipirkęs. Kartais imiesi tyrinėjimo darbų paragavęs pirmą kasnį kokios nors parsineštos gėrybės. Kartais, žinoma, dėl labai puikaus skonio, kad žinotum, kas gamino ir, kad kitą kartą galėtum nusipirkti, o kartais, deja, dėl ne visai kokybiškų skonio savybių.
Kartais, žinot, sunku susigaudyti, gal mes jau visai nieko natūralaus ir tikro nevalgome. Vien tiktai visokius maisto pakaitalus?
Paskutinis mano įdomiausias atradimas buvo duona. Ar žinojote, kad būna duonos gaminių, pagamintų iš duonos mišinio. Tai va, pasirodo būna. Yra tokia forminės duonos rūšis pavadinimu „Nostalgija”, turinti priminti mums sovietinių laikų forminę duoną. Tai štai jos sudėtyje radau šį keistą „produktą” – duonos mišinį. Tiesiog šioje vietoje žmogus sutrinki dėl to, kad galbūt visi duonos ir pyrago gaminių gamintojai mus maitina duonos mišiniais? Ir norisi tik padėkoti įmonei, kuri išdrįso įvardinti tikrąją sudėtį. Ir kas gali žinoti, ir kas gali pasakyti, kokią iš tikrųjų duoną mes valgome?
Kitas fenomenas – sūrio produktas. Ne sūris, bet jo produktas. Iš sūrio padarytas produktas. Ar iš ko nors kitko padarytas produktas, bet labai panašus į sūrį? Todėl ir pavadintas sūriu, nes gavosi panašus į jį? Nežinau, bet tai tikrai ne tikras sūris. Vėlgi dėkui gamintojams, kad jie aiškiai įvardina savo gaminius.
Tepus riebalų mišinys – jau nusibodusi tema, taip? Ne kartą ir patys įmonių atstovai pabrėžė, kad tai itin kūdas ir nelabai natūralus sviesto pakaitalas. Iki tikro sviesto ten toli.
Apie konservantus (maisto priedai, dažikliai, antioksidatoriai (antioksidantai), aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos, saldikliai, emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai, skaidrikliai, antiflomengai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos ir kt.) tema taip pat skersai išilgai išnagrinėta.
Papasakosiu tik dar viena juokingą situaciją. Viename laikraštyje buvo straipsnis, kaip japonų virtuvės geriausi specialistai išrado šeštą skonį, kuris vadinamas japoniškai „umami”. Buvo patraukliai aprašoma, kaip jis pagerina kone kiekvieno patiekalo skonį ir suteikia jam nežemiškų savybių. Po kiek laiko, tame pačiame laikraštyje apie tą patį tik visiškai kitoks straipsnis! Pasirodo, jog šis umami yra ne kas kitas kaip vienas iš koservantų E, priskiriamų aromatą ir skonį stiprinančioms medžiagoms.
Tiesiog, kaip matote, apie tą patį galima labai įvairias žodžiais kalbėti. Tad ir nagrinėdami produktų sudėtis, nepamirškime, kad juose viena vertus savo žargonu kalba gamintojai, kita vertus perteiktos valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos normos. Stenkimės perprasti šias kalbas.
Parašykite komentarą