Draugauki.me tęsia senjorams būdingų ligų aprašymus. Šiais dienoraščio įrašais siekiame, kad žmonės, sergantys tomis ligomis, daugiau sužinotų apie juos kankinančius negalavimus. Kita svarbi priežastis yra ta, jog jauni žmonės, kurie paskaitys apie šias sveikatos problemas, galės greičiau pastebėti pirmuosius jų požymius savo tėvų ar senelių elgesyje. Nes juk esame susidūrę, kuomet daug kas susitaiko su įvairiais sutrikimais, kaip normaliu senatvės reiškiniu ir net nepabando jų gydyti.
Taigi, šiandien plačiau aptarsime alzheimerio ligą. Tai lėtinė neurodegeneracinis sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis progresuojančiu atminties sutrikimu bei kitais pažintiniais bei psichiniais simptomais. Alzheimerio ligos metu nyksta nervinės ląstelės galvos smegenų žievėje, vystosi smegenų atrofija – paryškėja bei suplonėja smegenų vingiai.
Pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau kaip 30 milijonų žmonių. Moterys už vyrus serga dažniau. Paprastai Alzheimerio liga suserga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Sergamumas šia liga didėja priklausomai nuo amžiaus. Ligos pasireiškimo pikas- vyresni kaip 85 metų pacientai.
Priežastys: kaip ir daugelio ligų, tikslios atsiradimo priežastys nežinomos. Yra nustatytas reikšmingas genetinis komponentas bei negenetinės priežastys, tokios kaip: bloga ekonominė ir socialinė padėtis, moteriška lytis, menkas išsilavinimas, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas aliuminiu.
Ligos požymiai:
- Liga prasideda nepastebimai, pirmieji ženklai – susilpnėjusios atminties simptomai. Ligonis pajunta, jog jam sunku įsisavinti naują informaciją (neatsimena, ką kalbėjo su draugu šiandien, kokį pažymį anūkas gavo iš egzamino ir pan.). Seniau vykę įvykiai dažniausiai atgaminami (ankstyvoje ir vidutinio sunkumo ligos stadijose). Tačiau vėliau sutrinka ir seniau užfiksuotos informacijos atgaminimas: neatsimena kiek vaikų turi, nebepažįsta artimųjų, neatpažįsta netgi savęs veidrodyje. Kartu atminties sutrikimus lydi nesiorientavimas erdvėje bei laike (išėję iš namų sergantieji pamiršta kelią atgal).
- Būdingi elgsenos sutrikimai. Stebimi asmenybės pokyčiai, gali ištikti psichozės. Pasireiškia apatija, depresija.
- Apie pusei ligonių, sergančių Alzheimerio liga, pasireiškia haliucinacijos ir kliedesiai, dažni kaltinimai neištikimybe, persekiojimu, vagystėmis.
- Sergančius gali ištikti traukulių priepuoliai, mioklonijos (sunkiai pastebimi raumenų trūkčiojimai).
- Ligonių kalba tampa miglota, dažnai pradeda kartoti tas pačias frazes.
- Sergantiems sunku atlikti tikslingus veiksmus (apraksija). Pvz. Ligoniai negali užsirišti batų raištelių ir pan.
- Gali pasireikšti reduplikacinė paramnezija (ligonis mano, kad jį slaugantieji nėra tikri, jais tik apsimeta; mano, jog namai nėra tikrieji jo namai).
Diagnozavimas:
- Daug informacijos teikia klinikinis vaizdas (stebint sergantį, bendraujant su juo stebimi atminties pokyčiai).
- Atliekamas MMSE (protinės būklės minimalus įvertinimas- nesudėtingas testas, skirtas nustatyti mąstymo, atminties, orientacijos sutrikimus).
- Kiti tyrimai – kompiuterinė tomografija bei magnetinis branduolių rezonansas.
Gydymas:
Lėtesnio simptomų progresavimo galima tikėtis vartojant cholinesterazės inhibitorius (takrinas, donepezilis (Aricept), galantaminas (Reminyl) ir rivastigminas (Exelon)). Atsižvelgiant į ligos simptomus skiriami antiamiloidiniai vaistai, neuroprotektoriai.
Parašykite komentarą