Praeitas mūsų dienoraščio įrašas netikėtai sulaukė didelio draugauki.me skaitytojų dėmesio. Pasirodo, daugelis iš mūsų turime mylimus augintinius ir norime kuo geriau jais pasirūpinti. Todėl nutarėme šią temą pratęsti ir plačiau pakalbėti apie kasdienę šunų priežiūrą ir aptarti kitus su šiais mielais augintiniais susijusius dalykus.
Vienatvės pojūtis ne retai užsuka į mūsų – senjorų – namus. O kadangi namuose kažko trūksta, daugelis iš mūsų užsiimame mažojo draugo – šuniuko auginimu. Šis rūpestis kažkiek atitolina nuo kasdienės buities ir įprastų reikalų. Užaugęs mažasis namų augintinis džiaugiasi mūsų meile, o šeimininkui teikia džiaugsmą bei paguodą.
Tačiau dažnai nutinka ir taip, kad šuo neklauso šeimininko, būna agresyvus, nepasitikintis, liūdnas ar nutinka dar kitokių problemų. Nežinodami jų atsiradimo priežasties, niekada neužauginsime linksmo ir sveiko šuns. O priežasčių gali būti daug.
Dažniausiai daroma klaida – šuniuko veislės pasirinkimas. Jei renkamės ne veislinį gyvūną, vertėtų šunį imti iš pažįstamų žmonių, nes turguje paprastai parduodami neaiškios kilmės ir charakterio šunys. Tačiau, jei renkamės veislinį šunį, rekomenduojama pasiskaityti literatūros apie konkrečią veislę bei pasikonsultuoti su veislyno atstovais. Rekomenduojama pagalvoti apie tai, kaip derės Jūsų pomėgiai ir įprotis leisti laiką prie šuns bruožų, charakterio ar dėmesio poreikio. Jei pvz., šuo sportinis, medžioklinis, ilgakojis, reikia gerai pagalvoti, ar su juo spėsite, ar išvedžiosite, ar turite tam laiko ir vietos. Ne tik šuo, bet ir Jūs privalote tapti jo draugu.
Dar kartą gerai pagalvokite, ar Jums reikia tarnybinio šuns, jei ketinate tokį įsigyti. Tarnybiniai šunys, kaip pvz., vokiečių aviganiai, labai tinkami turtui sergėti, todėl yra mėgiami augintiniai. Jie automatiškai vykdo komandas, tačiau viešoje vietoje net ir dresuotas šuo gali neadekvačiai sureaguoti į vaiko, apsvaigusio suaugusiojo elgesį ir dėl to galima turėti labai daug nemalonumų.
Kita klaida – netinkama mityba. Šunį derėtų šerti du kartus per dieną. Jei šuo šeriamas per daug, jam atsiranda antsvoris, šuo nebegali taip greitai ir energingai bėgti, tampa pasyviu, keičiasi įpročiai, atsiranda sveikatos problemų. Todėl net ir retkarčiais atidavę savo augintiniui „iškaulytą” kasnelį nuo stalo darome „meškos” paslaugą.
Taip pat dažna problema – „mano šuo protingas, išdresiravau pats”. Jei manote, kad šuns auklėjimas kambaryje yra pakankamas, išeikite į lauką pasivaikščioti su pavadėliu – pamatysite, kad šuo pamiršo tinkamo elgesio normas. Galbūt jis elgsis sąlyginai „gerai” netgi pasivaikščiojimo metu? Tada kaip gi Jūsų šuo elgiasi žmonių ar šunų apsuptyje? Dresūra – būtinas šuns charakterio formavimo epizodas. Šuo privalo suvokti savo vietą šeimoje ir vykdyti jo „gaujos vado” – šeimininko – komandas. Kitu atveju teks bėgioti ir gaudyti šunį laukuose, atsiprašinėti žmonių, kad ant jų užšoko ar net sielvartauti dėl to, kad šuniukas buvo atimtas atitinkamos miesto tarnybos.
Tai tik keletas problemų, kurių išvengdami garantuosime gerą savijautą šuniui, puikią nuotaiką sau ir savo anūkams. Šuo gali tapti mūsų draugu, tad linkime elgtis, kad būtent taip ir nutiktų. Mylėkime savo šuniukus nuoširdžiai, tačiau nepamirškime, jog su jais elgtis reikia būtent kaip su šuniukais.
Parašykite komentarą