Gerumo niekuomet nebus per daug,
Nes reikia man jo kaip vandens,
Kaip lašelio vilties ir mažos
Kibirkštėlės akių!
Prasiveria durys manosios erdvės –
Ir manųjų draugų šypsena…
Mes jau čia! Su Jumis!
Ir šviesu…O palaima, aš jau ne viena.
Rodos tokie jauni, bet
Kiek daug šilumos
Iš akių, spinduliuojančių tik gerumu.
Žvilgsnis mielas ir noras tik padėt
Nors šiek tiek, kam sunku…
Adelė, Algina
sukūrė
Adele,Tavo geruma menu kasdien.Ir,manau,kad Tavo nepamatuojama pagalba man,kapstantis is sunkios depresijos,netures lygiu mano gyvenime…
Leontina labai gražūs eilėraštis, ačiū.
Palergonija, na tikrai šios eilės labai gražios ir prasmingos, malonu, kad ir Jums patiko.
Gerchardai, kokie žodžiai! Skaitant, net širdis apsalo :)
O, mielosios moterys,tai nuo jūsų gerumo prasideda kelias į tai kas mes esame ir kuo mes
būsime.
…jūs girdančios upės,jūs šiltos žvaigždelės,
sušvitę virš mūsų audringos būties.Kvėpavimu
šildę mums širdis atšalusias ir vertę suklupusius vėl atsistot.
Todėl ,jei pasaulyje jūsų nebūtų,gerumas ir meilė netektų vardų.Nešildytų saulė,šaltiniai
išdžiūtų ir žemė visa apsitrauktų ledu.
Ačiū RAUSVE,gražu…
Tik neskubėkite gyventi.
Tekės juk saulė, ji vėl leisis,
Ratu gyvenimas judės.
Jis nesustos,
Tik tau sustoti reikia
Pajusti nerimą širdies.
Lai iššūkis gyvybei
Lieka siūtas siūlais iš vilties,
O juos išėmus- rando neskaudės.
Skaudės širdis, verks praeitis,
Bet ateičiai randų neliks.
Žodžiai: Laimutės Šatienės.
Parašykite komentarą