Žymų Archyvai: žmona

Radži ieško žmonos. Geriančios?

Pavyko ir man šį televizijos stebuklą (LNK televizijos laida „Radži ieško žmonos“) vakar pamatyti pirmą kartą. Eisiu tiesiai prie labiausiai šokiravusio dalyko, nekalbant jau apie laidos temą (idėją?), dalyvių ir „žvaigždžių“ atrankos kriterijus, bendravimo manierą tarp herojų ir tai ką šia laida apskritai norima „perduoti“ visuomenei. Kaip tai puikiai veikia ir kokį palieka antspaudą žmonėse, jau galėjome pasimokyti iš ką tik praūžusių rinkimų reklaminių kampanijų ir populizmo vaidmens jose.

O dabar apie tai, kas pasirodė tiesiog neįtikima: mano seno, pagyvenusio žmogaus akys gana aiškiai pastebėjo, kad kone visos laidos dalyvės buvo apsvaigusios. Studijoje to nepastebėjau, tačiau įvairiuose siužetuose, iš įvairių laidos filmavimo vietų, tai buvo matyti aiškiau negu aiškiai. Arba aš per savo amžių dar neišmokau atskirti girto žmogaus nuo blaivo. Prašau, paneikite, jeigu galite, šį mano pastebėjimą. Ar esate matę šią laidą? Ar jums nepasirodė lygiai tas pat?

Tokios emocinės pusiausvyros nebuvimas būsimų nuotakų elgesyje pasiekęs apogėjų: kas kokiam nors kampe verkia ir aimanuoja dėl TV žiūrovui visiškai nesuprantamų priežasčių, kas pešasi, rėkauja, grūmoja ar iš vis demonstruoja tokį savąjį , kuris gali būti išprovokuotas arba alkoholio, arba kitų kvaišalų.

Jeigu tai tiesa, aš neįsivaizduoju, ką mūsų šalyje veikia Ryšių reguliavimo tarnyba arba dar daugiau – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turinti sekti ir kontroliuoti visą TV ir radijo turinį, patenkantį į viešumą. Be to, yra medikai, psichologai bei kitų specialybių profesionalai, kurie apsvaigusius žmones turėtų skirti kurkas geriau nei aš.

radzi_3D_karunos logo

GRAŽIŠKIŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Įspūdinga šventė įvyko šių metų lapkričio 23 d. mūsų Gražiškių bažnyčioje. Čia pirmą kartą buvo atliekama bažnytinė muzika restauruotais vargonais. Juos naujam gyvenimui prikėlė broliai Sakalauskai. Na, o iki šios dienos tekdavo naudotis elektroniniu instrumentu, kuris, žinoma, neprilygsta akustiniam variantui.

Vargonų muzika stebuklinga, mistiška. Ji kupina nepakartojamos estetikos bei filosofijos. Nuostabiausias kūrinys vargonams man būtų Oginskio polonezas „Sugrįžimas į tėvynę“. Atrodo taip ir kyli aukštyn aukštyn kartu su muzika. Tą popietę mūsų bažnyčioje skambėjo Bacho, Hendelio, Naujalio sakralinės muzikos kūriniai. Koncertą vedė Suvalkijos ansamblis.

Galbūt kam nors bus įdomi Gražiškių bažnyčios istorija. Ji pastatyta 1881 m. – vargonai  1883 m. Jų meistras buvo lenkų kilmės Juzefas Šimanskis.  Restauracijos metu specialistai šias datas atrado vienoje iš vargonų triūbų. Instrumentu Gražiškėse pirmiausia grojo kompozitorius Sasnauskas, čia buvo pirmoji jo darbovietė (1883-1885m.).
Šie metai vargonų instrumentui – jubiliejiniai. Prieš 600 metų jie atkeliavo į Lietuvą. 1408 m. Marienburgo dokumentuose rašoma: Vytauto didžiojo žmonai Onai Kryžiuočių ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas padovanojo mažus nešiojamus vargonėlius. Manoma, jog tai ir buvo pirmieji vargonai tuometinėje Lietuvos teritorijoje. Gali būti, kad šis neįprastas muzikos instrumentas skambėjo naujai pastatytoje Trakų pilyje.

Vargonai pirmiausia paplito bažnyčiose. Juos dažniausiai statė klajojantys meistrai iš Lenkijos, Karaliaučiaus krašto ir Vokietijos. XVIIIa. vargonystė išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Seniausi vargonai mūsų šalyje stovi Kretingos bažnyčioje: manoma, kad jie čia skamba nuo 1680 m. Patys didžiausi ir gražiausi šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Europos lobiu laikomi Įgulos bažnyčios vargonai Kaune. Nemažai senų vargonų išlikę Žemaitijoje. Vilkaviškio rajone vieni seniausių ir įdomiausių yra Vištyčio, Gražiškių ir Alksninės vargonai. Artimiausiu metu juos įvertins dr. Povilionis – vargonų specialistas.

Kiekvieni vargonai yra nepakartojami ir unikalūs, turintys tik jiems būdingą, išsiskiriantį skambesį.

Patricija

P. ZIGMO FOTO ARCHYVAS

Gavome dar vieną laišką iš pono Zigmo. Esate sukaupęs neįtikėtinus lobius!

„Siunčiu dvi nuotraukas. Gal kam bus įdomi jų istorija. 1932m. nuotraukose Biržų Angelaičių pulko vadas Juozas Dambrauskas, šlagerių karalienės Birutės Dambrauskaitės tėvas. Jis mano žmonos dėdė. Mokėsi foto paslapčių pas įžymų Biržų fotografą Ločerį, kurio sūnus Lietuvai gerai žinomas akordeonistas. Karui pasibaigus, J. Dambrauskas su šeima persikėlė gyventi į Vilnių ir dirbo fotografu, buvo aukštos klasės nuotraukų retušuotojas.“