Žymų Archyvai: vyresnieji

JAV: vyresni žmonės turi daugiau turto

The Washington Post
The Washington Post

Dienraštis Washigton Post praneša: Pagal paskutinio surašymo duomenis vyresniųjų žmonių grynoji turto vertė 47 kartus viršija jaunų suaugusių žmonių turto vertę.

Straipsnyje teigiama, kad šis didžiulis turto skirtumas tarp vyresnių ir jaunesnių amerikiečių yra rekordinis per visą JAV ekonomikos istoriją ir yra įtakotas užsitęsusio ekonomikos nuosmukio, susilpninusio darbo paieškos galimybes ir palikusio naująją kartą su būsto ir koledžo skolomis.

Tipinio namų ūkio, kurį valdo vyresnis nei 65 metų žmogus, vertė yra 47 kartus didesnė nei namų ūkio, kurio šeimininko amžius nesiekia 35 – ių metų.

Straipsnyje teigiama, kad, nepasaint to, jog žmogaus turto vertė didėja kartu su amžiumi, šis atotrūkis tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartų padvigubėjo nuo 2005 metų ir išaugo penkis kartus lyginant 25 metų senumo rezultatus (įvertinant infliaciją).

Daugelis jaunų žmonių ima paskolas pragyvenimui, laukdami kol atsigaus darbo rinka arba iš paskutiniųjų stengiasi mokėti palūkanas už nekilnojamo turto bumo metu paimtas būsto paskolas. Turto neligybė kapitalistinių šaknų šaknų šalyje darosi iš tiesų kritinė ir grėsminga. Tai inspiruoja protestų bangą šalyje. Todėl pasigirsta nuomonių, kad pensininkams reikėtų mažinti išmokas ir dalį finansavimo skirto jų sveikatos priežiūrai. Taupant šias lėšas būtų siekiama pagelbėti jaunesniems amerikiečiams.

Grynoji turto vertė apskaičiuojama įvertinant žmogaus turimą būstą, kitą nekilnojąmą turtą, santaupas (akcijas, obligacijas ir pan.), automobilius, jachtas, kitą turtą ir atimant turimus užstatus, paskolas, prisiimtus kreditus.

Net 37 % jaunųjų amerikičių „valdo“ turtą, kurio vertė yra nulinė arba minusinė ir šis procentas padvigubėjo lyginant su 1984 m.

GYVENIMO SKIEPAI

Lietuva sensta.

Aš ne išsigandusi, tiesiog konstatuoju faktą.

Jaunieji lietuvaičiai, baigę mokslus arba jų net nepradėję, išlekia į užsienius, ten, žiūrėk, susiranda sau antrąsias puses ir nebegrįžta. Vidutinio amžiaus žmonės plėšosi, ardosi, kad išlaikyti save ir dar nepilnamečius šeimos narius, o senieji tėvai lieka vieni ir vieniši. Gerai, dar jeigu poroje, tai gali viens į kitą pasiramsčiuodami žingsniuoti sau palengva saulėlydžio link. Bet dažniausiai atsitinka taip, kad likimas per anksti išskiria, nepadeda nei reikalingi vaistai, nei maldos ar prašymai. Likę vieni, be atramos, senoliai pasijunta labai vieniši, uždaro save tarsi į kiautą, nenumaldomai greitai dar labiau pasensta, ypač sunkiai sekasi vyrams. Jiems sunkiau yra įkandami valgio ruošimo mokslai, ne visi savarankiškai gali pasirinkti rūbus, išsiskalbti, galiausiai atsiranda nenoras prisižiūrėti save ir savo aplinką, viską užgožia abejingumas, pereinantis į depresiją. O dar prisideda visos kitos senatvės ligos, tame tarpe ir Alzhaimerio.

Gera toje šeimoje, kur nuo pat pradžių buvo meilė ir supratimas, kur vaikai buvo išmokyti gerbti vyresniuosius, padėti nelaimėje. Tokioje šeimoje senolis nebus paliktas likimo valiai, juo pasirūpins artimieji. Nors ir artimiesiems, turintiems Alzhaimerio liga sergantįjį, patikėkit, ne pyragai. Slaugiau ir aš tokį ligonį, užgriuvo šita bėda kaip juodas debesis netikėtai, norėjau mesti darbą, ačiū Dievui, atsirado protingesnių tą akimirką giminaičių, kurie atkalbėjo mane nuo tokio žingsnio. Darbingo amžiaus žmonėms netekti darbo šiandien reikštų pasmerkti savo šeimą. Supratau, kad negaliu sau to leisti. Dabar, atsigręžusi atgal į poros metų senumo įvykius, tik nusijuokiu ir numoju ranka – nei čia sunku buvo, nei ką. O buvo tikrai visko – ir bemiegių naktų, ir ašarų, didelio ir kantraus mokslo slaugyti. Laimei, visur susidūriau su gerais, nuoširdžiais, pasiaukojančiais žmonėmis, kurie geranoriškai man padėjo.

Labiausiai gaila tų vienišių, kurie neturi į ką atsiremti. Ligos ar gyvenimo suriesti, jie gali pasikliauti tik savimi, o kai nelieka ir to, paskutinė viltis – geraširdžiai kaimynai, bet ir jie ne visagaliai. Valstybė išskiria vieną dieną metuose – spalio 1-ąją. Tai Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Kai kurie didžiųjų miestų restoranai pakviečia senjorus arbatos ar kavos puodeliui, tačiau senyvo amžiaus žmonės gyvena ir priemiestyje, ir atokiame kaime. Kelionė į miesto restoraną dėl nemokamo kavos puodelio? Hm… kažin, abejoju… Viešbutis Palangoje pavasarį ir rudenį siūlo senjorams prašmatnų gyvenimą vienai parai, dviems ar kiek kišenė leidžia… Bankai turi lojalumo programas savo klientams senjorams. Tiesa, dar reklamuojama vakcina nuo gripo – nemokamai skiepijami gyvenantys globos ir slaugos namuose. Pristato vakciną ir į poliklinikas, tačiau nemokamai kviečia skiepytis tik nuo 65 metų. Na, o jei, gerbiamasis, tau tiek dar nėra, tai, nors ir esi senjoras, bet nepriklausai gripo komplikacijų rizikos grupei. Va taip.

Vis labiau vėsta orai, vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir jaukiai tūnoti kur nors kamputyje, nes jei tik nepasisaugosi, būtinai tas pasalūnas gripas užpuls…

Taigi, šilčiau apsirenkim, kiek leidžia galimybės pabūkim gryname ore, truputį pasivaikščiokim, bent jau pro sutiktą kaimyną nepraeikim tylomis, gal ir jis vienišius, pakalbinkim, paplepėkim, va ir šilčiau bus, o gal nuspręsim arbatos namie išsivirti, ne tos, valdiškos, o žolelių, skaniai kvepiančių vasaros pievomis. Gal patys ir rinkome?

Tokia mano nuomonė.

Danutė