Žymų Archyvai: vitaminas C

Kopūstų puota

Kopūstines daržoves mėgstame visi, tuo labiau, kad jų yra nemažai rūšių, kurias galime prisitaikyti tiek pagal savo skonį, tiek pagal vitaminus ir maistines savybes. Pastarosios tiesa sakant mane nustebino, nes rinkdama informaciją nesitikėjau, kad ši daržovių rūšis turi tiek naudingųjų savybių, o ypač praturtina mūsų organizmą vitamino C gausa. Todėl dabar džiaugiuosi savo, kad ir keliais darželyje pasodintais kopūstais.

Taigi pateikiu keletą faktų apie kiekvieną kopūstinę daržovę, taip pat apie jų auginimo ypatumus, kurie pravers kitą pavasarį.

Visoms kopūstų rūšims reikia drėgnos maistinės dirvos. ją reikia ne tik gerai patręšti organinėmis trąšomis prieš sodinant kopūstus, bet papildomai pabarstyti ant pačių augalų tirpių mineralinių trąšų arba patręšti dilgėlių srutomis (mes naudojame pastarąsias, nes natūrali trąša). Nepaisant didelio maistingųjų medžiagų poreikio, kopūstų nereikia pertrešti , ypač azotinėmis trąšomis, nes tuomet kopūstų skonis bus prastesnis. Organines trąšas – kompostą, išdžiovintas galvijų trąšas, perpuvusį mėšlą reikia įterpti į dirvą iš rudens. Kopūstų negalima sodinti toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės arba iškart po kitų kryžmažiedžių šeimos augalų, pavyzdžiui ridikų, ridikėlių.

kapusta11

Toliau skaityti Kopūstų puota

Aktinidija

actinidia_SientabrskayaSu drauge geriant arbatą ir žiūrint pro langą,  akys užkliuvo už plačiai įsikerojusios mūsų aktinidijos. Diskutavome kodėl šį artimą kivio giminaitį, retai kas augina. Juk jam ypatingų auginimo sąlygų nereikia, augalas gražiai atrodo, uogos labai skanios ir svarbiausia vitaminingos. Suvalgius vieną uogą, gauname visos paros vitamino C normą. Tai reiškia, kad kelis kartus pranoksta citrusinius vaisius. Taigi tik teigiami argumentai.

Lietuvoje populiarios dvi aktinidijų rūšys tai Smailialapė (dailioji) aktinidija ir Margalapė aktinidija. Pas mus auga Margalapė. Pastaroji yra atsparesnė šalčiams nei Smailialapė. Štai ką apie jas rašo literatūroje:

Daugiametis dvinamis vijoklinis augalas. Užauga iki 7m aukščio(stiebas tėvynėje užauga iki 25m aukščio ir 10-15cm skersmens). Žievė ruda, miltuota. Lapai ovališkai kiaušiniški, kiaušiniški arba elipsiški, 6-13cm ilgio ir 5-10cm pločio, smaili, smulkiai dantyti, viršutinėje pusėje tamsiai žali, blizgantys, apatinėje šviesesni, prie gyslų pūkuoti. Prieš žydėjimą daugumos lapų viršūnės pabąla, o sirpstant uogoms- parausta. Žiedai vienalyčiai, žalsvi, kvapūs, 1-2cm skersmens. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisiai- 2-3cm ilgio, 1-1,5cm skersmens žalsvos saldžios su išilginiais ruoželiais uogos, turinčios daug sėklų. Uogos prisirpsta liepos pabaigoje ne vienu metu. Sėklos tamsiai rudos. Maistinis, dekoratyvinis, vaistinis, vitaminingas augalas.

Toliau skaityti Aktinidija