Žymų Archyvai: vitaminai

Iš pievos į lėkštę…

Sulaukus pavasario ir taip staigiai sužaliavus gamtai, organizmas tiesiog prašosi šviežių žalumynų. Sodininkai jau skina pirmus salotų lapelius. Tačiau jei pasodintos daržovės vėluoja, vitaminų galite prisirinkti tiesiog pievoje. Ar žinojote, kad tokios įkyrios piktžolės kaip didžioji dilgėlė, kiaulpienė ir garšva gali papildyti mūsų, po žiemos nualintą organizmą vitaminais? Jei dar pasitelkit fantaziją ir kulinarinius sugebėjimus, rezultate bus skanus ir sveikas valgis. O dabar plačiau apie kiekvieną žolę:

Didžioji dilgėlė.

Tai yra vienas naudingiausių laukinių augalų. Jos lapuose yra visas vitaminų kompleksas: vitaminai K, C, B2, E, karotinoidai, (karotinas mūsų organizme virsta vitaminu A); nemažai yra geležies, kuri organizme reikalinga eritrocitų gamybai, kitų mikroelementų ( vario, mangano). Šioje kandiklėje maistingumo yra du kartus daugiau negu morkose ir tris kartus daugiau, negu špinatuose, o baltymų kiekiu ji neatsilieka nuo ankštinių daržovių.

Iš jaunų lapelių verdamos sriubos, arbatos; jas labai rekomenduojama vartoti pavasarį. Aš jas dedu į omletą, apipilu verdančiu vandeniu, supjaustau ir sumetu į plakinį, skanu ir sveika.

dilgeles-4fd0f94417080
Šioje kandiklėje maistingumo yra du kartus daugiau negu morkose ir tris kartus daugiau, negu špinatuose…

Vaistams naudojami dilgėlių lapai. Jie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos, (tuomet nebedilgo) ir nuskinami jų lapai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje, išdžiuvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki.

Dar gaminama dilgėlės lapų tinktūra (spiritinė ištrauka). Imama susmulkintos žaliavos ir 40% spirito santykiu 1:5. savaitę palaikoma sandariai uždarytame inde, nukošiama. Vartojama po 15-30 lašų vidiniam (žarnyno, plaučių, skrandžio, gimdos, hemorojiniam) bei išoriniam kraujavimui stabdyti.

Liaudies medicinoje vartojamas ne tik lapų užpilas, bet ir dilgėlės sultys. Preparatas žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Užpile arba sultyse sudrėkinti pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, trofinių opų, nudegimų.

Kadangi švieži lapai dirgina odą, jie buvo vartojami kaip skausmą nukreipianti priemonė sergant radikulitu, įvairiomis sąnarių ligomis.

Dilgėlės vartoti negalima jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas arba yra alergija jai. Taip pat esant strazdanoms ar pigmentinėms dėmėms ant odos, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

Toliau skaityti Iš pievos į lėkštę…

Rudenio kraitelis

Artėjant žiemai, kuri mūsų nelepina vitaminų gausa, ruduo apdovanoja gėrybėmis. Kas gali būti maloniau, nei gražią, spalvotą rudenio dieną, miškelyje rinkti raudonus šermukšnius. O kaip malonu šaltą žiemą, gardžiuotis vitamininga arbata, kuria pasirūpinome rudenį….

Erškėčiai

rauksletalapis
„Raukšlėtalapis erškėtis“

Erškėčiai yra trijų rūšių: miškinis, raukšlėtalapis ir paprastasis. Jie skiriasi ne tik išvaizda, bet ir vaisių chemine sudėtimi. Erškėčiai turi daug vitamino C. Miškinis erškėti jo turi 4 – 14 %, raukšlėtalapis – iki 6 %, paprastasis – iki 0,9 %. Vitamino C kiekis vaisiuose labai priklauso nuo to kada jie renkami (ne visai prinokę vaisiai mažiau vitaminingi). Be vitamino C juose yra karotino, vitaminų B1, B2, PP, K, E. sėklos turi daug karotino, vitamino E, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Beje man tai skaniausia arbata, kurią prisimenu dar iš vaikystės, kai su seneliu kartu rinkdavom ir džiovindavom…

Toliau skaityti Rudenio kraitelis

Baklažanai

Jau antri metai auginu baklažanus. Patirtis  dar kiek mažoka, bet įvairiuose leidiniuose esu daug skaičiusi įvairios informacijos, todėl žiniomis pasidalinsiu su svetainės lankytojais.

Baklažanai
Baklažanai

Baklažanai yra bulvinių šeimos daržovė, kilusi iš Pietų Azijos. Anksčiau jie buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai, o maistui pradėti naudoti tik nuo 18 amžiaus. Vaisiai išsiskiria puikiomis dietinėmis ir net gydomosiomis savybėmis. Baklažanuose yra vitamino C, kuris padeda išvengti peršalimo ir infekcijų. Taip pat juose gausu B grupės vitaminų, kurie padeda atsispirti nemigai bei depresijai. Baklažanų vaisiuose yra medžiagų, skatinančių odos audinių regeneraciją, o tai padeda odai išlikti gražiai.

Daržovė rekomenduojama sergant mažakraujyste, kadangi joje randama mangano, geležies, cinko. Tinka sergant širdies bei kraujagyslių ligomis – mažina cholesterolio kiekį kraujuje, o kalio druskos skatina širdies veiklą ir skysčių pašalinimą.

Baklažanus turėtų pamėgti, norintys atsikratyti rūkymo, nes juose daug PP vitamino (nikotininės rūgšties). Šios daržovės turi nedaug kalorijų, todėl įeina į įvairių liekninančių dietų sąrašą. Kepant sugeria riebalus, todėl griežinėlius reiktų 10 minučių palaikyti šaltame vandenyje.

Reikėtų stengtis pirkti tik jaunus vaisius, kadangi subrendusiuose aptinkama daug salonino medžiagos, kuri gali sutrikdyti virškinimą. Dėka šios medžiagos baklažanai turi kartoką skonį. Rudas vaiskotis rodo, kad vaisius nuskintas seniai. Šviežias vaisius turi būti be rudų dėmių, kietas, oda lygi, nesusiraukšlėjusi. Įtarus, kad vaisius senas, reikia palaikyti 3 procentų šalto vandens druskos tirpale, tuomet pasišalins dalis salonino. Šaldytuve laikyti neilgiau 4 dienų.

Baklažanai užauga iki 180 cm. Šaknys išsidėsčiusios paviršiuje, todėl reikia dažnai laistyti, geriau vakare. Atsargiai kaupti. Tai ilgos vegetacijos augalai: aš sėju į lovelius vasario mėnesį, o į šiltnamį perkeliu apie gegužės vidurį. Baklažanai mėgsta 25-28 laipsnių šilumą, antraip ima mesti lapus, pagelsta. Šie augalai turi būti gausiai tręšiami. Vaisiai skinami, kai tik įgyja veislei būdingą spalvą. Vos pastebimas pašviesėjimas rodo, kad vaisius jau pernokęs.

Dėl šių išvardintų savybių, baklažanus auginti tikrai verta.

Patricija