Žyma: vėlės

  • IŠĖJUSIEMS

    Kai aš išeisiu ten, iš kur, deja, negrįžtama, Ar leisi, Dieve, man sugrįžt į žemę nors trumpam? Aš grįšiu būt ugnis, iš saulės atkeliavusi Ir šildyt žemę vis stipri, bet pavėlavusi… Atitrūkime nuo darbų, nuo kasdienių rūpesčių, uždekim žvakutę kasdien savo širdyje, mintimis pabūkime kartu su tais, kurie jau išėjo, kurių nėra šalia, kurie niekada…

  • MANO NUOMONĖ. VĖLINĖS

    Rudenį, kai virš Santakos nuklykauja paskutinės gervės, o už mano buto lango augantis klevas nuo savo vešlios lajos numeta paskutinius lapus, man visada suspaudžia širdį. Gamta miršta, subjūra orai ir kartu apninka kažkokia tuštumos nuojauta, pradedu ilgėtis tų, kurie jau išėję negrįžtamai. Artėja Vėlinės, ne veltui dar kitaip Ilgėmis vadinamos… Tikėta, jog vėlės lankosi savo…