Žymų Archyvai: vasara

Sveikiname konkurso „Vasarą pasitinkant“ nugalėtoją!

Sveikiname!
Sveikiname!

Vytautė Žilinskaitė viename iš savo kūrinėlių vaikams kartą parašė:

Kam ašaros, kam aimanos –

Verčiau smagiai trepsėti, –

Juk laimi tas, juk laimi tas,

Kas moka pralaimėti!

Prasidėjo vasara, konkursas baigėsi… Nežinau, kodėl prisiminiau tą ketureilį – gal todėl, kad dabar su juo sutinkti negalima. Pralaimėtojų mes neturime :)

Vis dėlto šį kartą paskatinamasis prizas tik vienas. Nusprendėme įteikti jį žmogui, pralaužusiam konkurso ledus, sužavėjusiam mus savo poetinio rašinio nuoširdumu, aiškia kalba, lengvu ir laisvu minčių dėstymu. Jis, beje, visai neseniai atšventė ir savo gimtadienį. Mieloji Valerija,  sveikiname! :) Prašome Jus susisiekti elektroniniu paštu ir nurodyti adresą, kuriuo galėtumėm jį išsiųsti.

Dėkojame visiems dalyvavusiems, balsavusiems, visiems, kurie su mumis pasidalino savo širdžių šiluma, savo vasara. Jūs nuostabūs! Būkite aktyvūs ir toliau – jau visai netrukus skelbsime naują konkursą :)

Draugaukime!

Vasarą pasitinkant

Vasara
Vasara

Dar tebejaučiant pavasario švelnumą, išvešėjusi žaluma jau skelbia vasaros  pradžią. Gamtoje tarp metų laikų  griežtos ribos nėra. Tai mes, atvertę paskutinį pavasario kalendoriaus lapelį, žengiame  vasaros  taku. Nesvarbu kokia ta vasara – ji atskuba palaukėmis, miškais, sužavėdama savo paslaptingu lengvumu ir nuplasnoja į praeitį, palikdama išgyvenimus, įspūdingus prisiminimus. Vasara – vienas maloniausių metų laikų, lydimas margaspalvių  žiedų, trykštančių vandens  purslų, nuolat  budinčios  saulės. Tarp daugybės  spalvų, glostant švelniam vėjeliui  ir  šiltiems  saulės spinduliams  žmogus  pasijunta  laisvai, pamiršdamas  visus  rūpesčius, nesklandumus. Galvojant apie vasarą vieniems sapnuojasi malonumai, gal pasipuikavimas, svečioj šaly, o kitiems pakanka svajonių, susijusių su įprastine, lietuviška  aplinka. Ne  visiems pakanka pinigų, laiko, sveikatos vasaros išvykai, bet kiekvienas sugeba rasti  sąlytį su nuostabia mūsų krašto gamta. Žmogus, žinodamas galimybes ir suvokdamas savo sielos troškimus, mokės priimti tinkamiausią  sprendimą, kad pajustų vasaros dosnumą. Gyvenimas sudėtingas, bet  yra įvairiausių būdų išlaikyti  negęstančią  šviesą, šilumą, patirtą vasaros džiaugsmą.

Rašau ne konkursui, bet pritardama  gražiam  renginiui.

Mano vasara

Primename, kad iki konkurso „Vasarą pasitinkant“ pabaigos liko tik viena savaitė. Na, o palydėdami paskutinę pavasario dieną pasidžiaukime Patricijos rašinėliu!

Visi tikisi kažko neįprasto būtent iš šios ateinančios vasaros, jos laukia. Ir kiekvienam ji vis kitokia.

Man vasara visų pirma yra šviesa. Paaiškinsiu, kodėl: kitu metų laiku atsikėlus 4-tą valandą ryto už lango boluoja tamsa – juoda ir bauginanti. Lenkiuosi šviesos valdovui.

Dar ji yra žalia spalva. Geri tą žalumą į save ir ištirpsti vasaros paslaptyje. Kiek žavesio telpa vasaros debesyse – kitu metų laiku jie nebūna tokie stebuklingi.

Už lango girdėti įvairiausi paukščių balsai. Kiekvieną rytą mane pasitinka neįmantri giesmė: išsiaiškinu, kad tai zylės balselis. Sako, lakštingala nurungia visus. Antra vieta atitenka volungei. Būtent apie ją ir noriu pakalbėti: ji peri mūsų sodybos jovare ir džiugina aukštų natų melodija – tikrai verta pasiklausyti. Na, o gegutė skaičiuoja mano metus, kukuoja, kiek dar gerų darbų turiu nuveikti, ar kiek vaikų svetimuose lizduose palikti. Kas ten žino, ką ji kalba: viskas užkoduota vasaros paslaptyje.

Pastebėjau, kad apie liepos vidurį paukščių balsai pradingsta, bet ima klegėti anūkai. Žodžiu, vasara tęsiasi. Štai neseniai dvejų metukų Elzė išsimušė priekinį dantuką (niekas nežino, kaip tai atsitiko), bet lūpa liko sveika – tai dabar be jo vasariškai šypsosi.

Dar papasakosiu nuotykį iš vaikystės vasaros. Maudėmės upėj: nuo kranto vis šokdavom į gylę prie kitoje upės pusėje augančio krūmo. Staiga iššoka viena perbalusi draugė ir kažką vapa. Mes žiūrim į ją ir nieko nesuprantam. Tik tekšt žemėn iš jos triusikėlių lydeka… Visoms buvo juoko.

Vis galvoju, kodėl ta vasara taip greit pralekia, kaip sapnas. Tikriausia ir šiemet taip bus: niekuo neišsiskirs, nebent anūkai ūgtels, nes vasarom, sakoma, žmogus daugiausia paauga. Turiu aš pirmos grupės negalią, bet nėra kada „bėdavoti“ – tiek užmojų galvoje, reikia suspėti juos įgyvendinti.

Patricija

4