Žymų Archyvai: tyrimai

HUMORAS PADEDA GYVENTI SU NEGALIA

Ar  gali PL sergantis  žmogus  gyventi  pilnavertį  gyvenimą ir dargi jaustis laimingu?  Mano rankose EPDA leidžiamo žurnalo Nr. 9, kuriame radau žurnalistės pokalbį su keturiasdešimties metų amžiaus anglu Tom Isaacs, kuris susirgo Parkinsono liga pačioje jaunystėje, būdamas 27. Tomo trylikos metų gyvenimo su Parkinsonu patirtis – akivaizdus įrodymas, kad mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo medikamentinio gydymo, bet ir požiūrio  arba  santykio  su liga. Pažvelkite į Tomą nuotraukoje – linksmas, savimi pasitikintis, su nugalėtojo šypsena veide žmogus, 2008m., pažymint Pasaulinę PL  dieną, per 12 dienų nuėjęs 130 mylių nuo Leeds iki Liverpool ir surinkęs 350 000 svarų Parkinsono ligos tyrimams.

Tomas – vienas iš THE CURE PARKINSON‘S (PARKINSONO  LIGOS IŠGYDYMAS) fondo įkūrėjų,  EPDA ( EUROPOS PARKINSONO LIGOS ASOCIACIJOS) tarybos narys, knygos „SHAKE WELL BEFORE USE“ (PRIEŠ VARTOJIMĄ PAKRATYKITE) autorius.

Stiprių žmonių pavyzdys stiprina ir moko. Tikiuosi, kad Tomo atsakymai į žurnalistės  klausimus bus  mums pastiprinimas, patvirtinantis, kad veikla, tikslas, optimizmas – žalia šviesa kelyje į išgydymo viltį.

Kaip progresavo liga per 13 gyvenimo su Parkinsonu metų?

Pamažu. Pradžioje Parkinsonas neturėjo didesnio poveikio mano fizinei būsenai – tai buvo  daugiau psichologinė problema. Dabar aš jau susitaikiau su liga ir nors fiziškai jaučiuosi silpnesnis, optimistiškai žiūriu į ateitį. Dažnai negaliu pajudėti arba kankina stiprus tremoras,  bet būna dienų, kai jaučiuosi gerai. Viskas priklauso nuo tavo paties požiūrio į ligą ir gyvenimą su ja.

Kaip skiriasi tavo gyvenimas  kai tau buvo 20 ar 30  metų ir dabar kai esi 40?

Dabar, nors ir sirgdamas PL, gyvenu pilnavertį gyvenimą. Kai man diagnozavo PL, aš stengiausi gyventi „normalų“ gyvenimą, bet nesuvokiau, kaip tą daryti. Dabar aš susitaikiau su liga ir prisitaikiau  prie jos.

Kiek vaistų vartoji kasdien?

Šešias gydytojo paskirtas tabletes. Kartu su papildais susidaro 30 tablečių kasdien. Aš linkęs  išbandyti naujus vitaminus ir papildus.

Ką manai apie PL išgydymo galimybes?

Esu optimistas. Šiuo metu atliekama daug tyrimų. Mano manymu trijų ar ketverių metų laikotarpyje turėtų įvykti didelių pokyčių.

Kaip padeda tokios asociacijos kaip EPDA?

Jos padeda sutelkti pasaulio mokslo pajėgas ir nukreipti į pacientą bei stiprinti pacientų, mokslininkų ir medikų vienybę.

Kokie dar veiksniai priartintų PL išgydymo galimybę?

Reikia didesnio mokslinio ir tiriamojo darbo finansavimo.

Tu turi aštrų jumoro jausmą…

Humoras padeda gyventi su Parkinsonu. Kai žmonės mato mane drebantį, suprantama, kad jie žiūri į mane su užuojauta. Jeigu būsi išdidus, jausiesi labai blogai, tačiau humoras paverčia gailestį į pagarbą – už parkinsono simptomų žmonės pamato slypintį mano tikrąjį aš.

Rasma  Zlatkuvienė

ILČI LI „SMEGENŲ KVĖPAVIMAS“

Ilči Li (Ilchi Lee) yra 1990 m. įkurto Korėjos smegenų tyrimo Instituto vadovas. Ilči Li sukurtą smegenų pažadinimo metodiką, kurią jis vadina „smegenų kvėpavimu“, nors nelengva, bet įmanoma įsisavinti. Joje taip pat yra jogos elementų. Pagal Ilči Li, žmogaus kūne funkcionuoja trys energijos rūšys: 1-įgimta, paveldėta energija, 2-energija, gauta iš maisto ir įprasto kvėpavimo, 3-energija gauta atsipalaidavus ir susikaupus atliekant specialius kvėpavimo pratimus.

Taigi, smegenų pažadinimui, arba suaktyvinimui, naudojama būtent ši 3-ioji energijos rūšis. Pirmiausia reikia susipažinti su energijos tekėjimo mūsų kūne keliais – meridianais, akupunktūriniais taškais, gerai išsityrinėti pačių smegenų vaizdą, formą, sudėtį ir t.t., išmokti gerai atsipalaiduoti, vizualizuoti, o svarbiausia – išlavinti savo kūno energijos pojūčius (tai bioenergetikos pagrindai).

Prieš pradedant pratimus smegenims, atliekami kraujotakos suaktyvinimo visame kūne fiziniai pratimai. O tada jau reikia atsipalaiduoti, 3 kartus įkvėpti ir iškvėpti, užsimerkti ir įsivaizduoti savo smegenis. Reikia mintimis jas apžiūrėti iš visų pusių, ištyrinėti kiekvieną raukšlelę ir po to mintimis paimti savo smegenis, padėti prie krūtinės. Jei kas netvarkoj jose – pataisyti.

Galima mintimis smegenis plėsti ir vėl suspausti, priduoti joms taisyklingą formą, jeigu jos deformuotos, mintimis jas glostyti, masažuoti. Dar dalima mintimis atsargiai paimti savo smegenis ir jas plauti švariame, tyrame šaltinio vandenyje, kol bus pašalinti visi nešvarumai. Galima ir kvėpuoti per smegenis – įkvėpti per viršugalvio aktyvų tašką, o iškvėpti per burną.

Ir taip pamyluotos smegenys atsargiai mintimis grąžinamos atgal į galvą. Tada vėl 3 kartus įkvėpti ir iškvėpti, atsimerkti, stipriai patrinti delnus, kad sušiltų, ir jais švelniai pamasažuoti veidą, kaklą, krūtinę. Ir baigta. Tai maždaug taip atrodo pats sunkiausias darbas su savo smegenimis. Yra dar fiziniai pratimai nedirbančioms smegenų sritims išjudinti. Jeigu būtų įdomu, juos galėčiau aprašyti straipsnelyje. Be to, yra kitų autorių paprastesnių metodų gydytis mintimis. Bet manau, kad dar nedaug žmonių domisi šiomis problemomis, ir nežinau, ar reikalinga ši informacija.

Janina

Plačiau apie mokslininką ir jo veiklą skaitykite: http://www.ilchilee.com/

PSICHOLOGINĖS ATAKOS

Anądien perskaičiau, kad prekybininkai atpigino prekių krepšelį, tad smalsumo genama nuskuodžiau į artimiausią prekybos centrą įsitikinti.

Kai namo parneštas prekes išdėliojom ir perskaičiavom, atradom, kad kai kurie produktai gal ir pigesni keliais centais, per visus pirkinius keletą litų sutaupiau. Bet atkreipiau dėmesį į kitką – visiškai nebeliko grynųjų produktų. Pvz. mano šeimos mėgstamas sūris jau nebe sūris, o tik sūrio produktas, ant įprasto grietinės indelio griežtas užrašas „grietinės ir riebalų produktas“, toks pat ir sviestas, jogurtas, aliejus…

Užtat pigiai nupirkti mandarinai pasirodė natūralūs, saldūs, todėl visą vakarą lupom ir valgėm pasigardžiuodami. Kitą dieną su apgailestavimu teko pripažinti, kad vis dėlto chemikalų juose buvo visai nemažai, nes išbėrė odą, ypač rankų, kurią dar labiau suerzinau pigiu indų plovikliu. Vis dėlto, savo sveikatos labui reikėtų pirkti kokybiškesnį ploviklį, nors tuo pačiu ir brangesnį. Arba pasinaudoti kosmetologų patarimu namų ruošos darbus atlikti mūvint pirštinėmis. Bet kad labai jau nekokie tų pirštinėtų darbų rezultatai…

Kadangi per keletą dienų mano rankų oda tapo panaši į perdžiūvusią ir suskeldėjusią dykumą, paraudo ir baisiai perštėjo, o jokio pagerėjimo nesimatė, tai nusprendžiau vėl kulniuoti į prekybos centrą su mintimi rasti bent jau kokybiško kremo.

Po poros valandų aktyvaus šmirinėjimo, turėčiau tarti pagiriamąjį žodį mūsų didžiųjų prekybos centrų prekių žinovams. Ypatingai nuodugniai ištyrinėti lietuvaičių įpročiai, pirkimo manieros, lūkesčiai ir viltys. Juk pirkėjas, atėjęs pirkti kremo ne į specializuotą kosmetikos parduotuvę, jo ir neras prie kasos, vadinasi, jam teks eiti tolyn, gilyn į prekybos salę. O ten tai jau atsiveria tikra oazė. Juk žmogus, kol gyvas, tai ir akys mato, ir širdis geidžia. Prekybos centrų vadybininkai tikri psichologai, gerai apdoroja mūsų galveles. Jie puikiai išanalizavo, kas būdinga lietuvio norams mėnesio pradžiai, o kas – pabaigai, ką mes perkam ryte, kai ateinam dar užsimiegoję, o kas tinka tik vakarui, kai galva ir kojos pavargę nuo dienos darbų. Reiškia, kai kurias prekes galima padėti čia pat, matomiausioje, o tuo pačiu ir perkamiausioje vietoje, o kai kurias laikinai galima truputį nustumti į salės galą, na, ne taip toli, kad nesimatytų, bet taip, kad reikalui esant, būtų galima pateikti čia ir dabar, visam gražume.

Taigi, kol aš pasiekiau savo tikslą – man reikalingą kosmetikos skyrių, savo krepšelyje jau turėjau ir mėsos gabaliuką, ir žuvies, ir duonos, nepraslydo pro akis ir saldainių dėželė, kaipgi tuščiom praeisi pro masinantį mišrainių skyrių, o jau rūkytų mėsyčių grožis ir sūriai geltonuoja iš tolo savo įmantria įvairove. Dar pakeliui pasitaikė pilnas prekių konteineris su tokiu žaviai gundančiu užrašu „akcija“. Na, gal ir nereikia šiuo metu, bet ką žinai – kai prireiks, ieškosi ilgai ir pirksi brangiai…

O kosmetikos lentynose – kremų gausybė, sunku išsirinkti. Įvairiausių firmų, dar įvairesnių įpakavimų, skirti jautriai, sausai, riebiai, mišriai odai. Mažose etiketėse dar mažesnėmis raidelėmis smulkiai aprašytos kremų sudėtys – antioksidantai, enzimai, keramidai, kremai su liposomomis, su kolagenu ir dar daugybė eiliniam pirkėjui neaiškių pavadinimų. Kreipiausi į jaunutę pardavėją, šalia dėliojančią prekes, bet netrukus įsitikinau, kad jos pagalba apsiriboja tokiu pačiu etikečių skaitymu.

Kadangi pirmiausiai norėjau išsinagrinėti tuos įdomius sudėtinių dalių pavadinimus, nusprendžiau šį kartą atidėti didįjį kremo pirkimą, be to, prekių maišelis ir taip svėrė ranką. Namuose, pavarčius interneto puslapius, netrukau išsiaiškinti visų skaitytų priedų paskirtį kremų sudėtyje ir naudingumą mūsų odai. Tik susimąsčiau: ar kas nors ištyrė organizmo būklę, keletą metų panaudojus tokį kremą? Jeigu taip, tai kur galėčiau paskaityti tyrimų išvadas? Nes, pavyzdžiui, cituoju „natūralios vaisių ir pieno rūgštys, gaunamos iš vynuogių, obuolių, alyvuogių, citrinų, pieno ir naudojamos kremų gamyboje, prasiskverbia giliai į odą ir ten pagreitina ląstelių atsinaujinimą, oda tampa lygesnė, bet dėl stipraus dirginančio poveikio rūgštys didelėmis koncentracijomis gali būti paskiriamos tik patyrusių kosmetologų ir odos gydytojų“. Tai gal nėra jos tokios jau nekaltos… O antioksidantai, kurie naikina neigiamą cigarečių dūmų poveikį, gal dar ką nors sunaikina manyje? Liposomos, pavyzdžiui, prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, kartu nusinešdamos ir kolageną, o ar labai mes gilinamės ką reiškia tie žodžiai?

Kuo daugiau aš tą vakarą skaičiau, tuo labiau, prisipažinsiu, nerimas įsisėjo dūšion ir pradėjau galvoti, kad niekas iš idėjos neatsiranda ir be reikalo neprapuola. Žemės vaikai esam, tai ir atsisukim į žemę, iš jos sveikatos pasisemkim. Į pašildytą sėmenų aliejų pamirkiau drobės gabaliukus, apvyniojau ant rankų ir dar pirštines nakčiai apsimoviau. Kitą rytą reikiamo rezultato dar nebuvo, bet po keleto dienų pamiršau visus negalavimus. Be liposomų ir be kalogeno…

O kad nuo rūpesčių neatsirastų papildomų raukšlelių, tai turiu pasiruošusi ledo kubelių iš sušaldyto žolių nuoviro. Išsitraukiau, pasitryniau veidą, smagiai atgaivino odą. Leidau natūraliai išdžiūti ir likau visai patenkinta savimi…

Ir visiems patariu – gerkim daugiau šaltinio vandens, tinka ir paprastas, bet virintas, o jei mineralinis, tai negazuotas, nepratinkime kūno prie sauso režimo, nes drėgmės reikia mūsų odai, kad išliktų elastinga, reikia vidaus organams – inkstams, žarnynui plauti, organizme esančiame vandenyje vyksta įvairios reakcijos, be kurių paprasčiausiai negyventume.

Ir būkim sveiki.

Tokia mano nuomonė.

Danutė