Žymų Archyvai: tirpalas

SALDI DOVANA

Kai netikėtai suskaudo gerklę, išgelbėjo karštas pienas su medumi – peršėjimą kaip ranka nuėmė. Neveltui sakoma, kad medus vaistas, o bitės – Dievo dovana.

Jeigu neturi seno pažįstamo bitininko, tai kokybišką medų šiandien labai sunku nupirkti, žmonės išmoko bites maitinti cukrumi. Nesąžiningi pardavėjai primaišo į medų miltų ar krakmolo. Gaunama gera prekinė išvaizda, bet toks medus neturės gydomųjų savybių, tiesiog bus saldus cukraus pakaitalas ir tiek.

Ar medus yra tikras, galima išsiaiškinti pamerkus šaukštą – natūralus medus nuo šaukšto varvės nenutrūkstama gija. Dar medaus kokybę galima patikrinti jodo pagalba – į arbatinį šaukštelį medaus reikia įpilti truputį vandens ir įlašinti keletą lašų jodo. Jei meduje yra miltų, tirpalas įgaus melsvą atspalvį, jei medus grynas – jo spalva nesikeis. Nežinant dažnai galima nupirkti kaitintą medų, jis yra natūralus, ilgą laiką išlieka skystas. Bet verta žinoti, kad įkaitintas iki 70 laipsnių, medus baktericidinių ir gydomųjų savybių beveik nebetenka.

Medaus rūšys yra labai įvairios. Tarpusavyje jos skiriasi savo skoniu, savybėmis ir spalvomis – nuo labai šviesaus iki beveik juodo. Pavyzdžiui, grikių medus yra tamsus, gerai tinkantis hemoglobino kiekiui kraujyje padidinti, aviečių medus puikiausiai tinka peršalus, malšina kosulį, melisos medus pasižymi raminamosiomis savybėmis, padės įveikti nemigą. Turbūt pats populiariausias yra liepų medus, dar vadinamas karališkuoju. Šviesios spalvos, švelnaus skonio puikiai gydo peršalimo ligas, anginą, bronchitą, įvairius uždegimus, gali netgi sumažinti galvos skausmą.

Negana medų tik įsigyti. Dar reikia sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, kad jis kuo ilgiau neprarastų savo gydomųjų savybių. Rekomenduojama medų laikyti stiklinėje, molinėje ar medinėje taroje tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytą, saugoti nuo drėgmės, šalčio ar karščio. Na, ganėtinai įnoringas tas namų daktaras…

Be medaus gydymui dar galima naudoti bičių produktus – duonelę, pienelį, pikį. Visi šie produktai tinka profilaktikai ir įvairių ligų gydymui. Pavyzdžiui, bičių duonelė sparčiai atstato organizmą po operacijos, sunormalizuoja skydliaukės veiklą, pagerina vyrų spermos kokybę. Bičių pikis, dar vadinamas propoliu, pasižymi baktericidinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, rekomenduojamas gydant pragulas, ilgai negyjančias žaizdas,  padeda atsikratyti peršalimo simptomų, efektyvi priemonė nuo lūpų pūslelinės. Bičių pienelis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina atmintį, aktyvina virškinimo ir kraujotakos sistemas.

Vertėtų žinoti, kad žmonėms, turintiems polinkį į alergiją ar sergant kai kuriomis ligomis, medaus ir jo produktų reikėtų vartoti mažiau arba iš viso vengti.

Jau senovės Egipte medus buvo naudojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Patyrus, kad natūraliame kokybiškame meduje panardinta mėsa negenda keletą metų, kai kurios senovės tautos savo vadus balzamuodavo medumi.

Įdomus faktas, kad jau 56 milijonai metų bičių išvaizda NESIKEIČIA! Neveltui sakoma, kad nekinta tai, kas tobula…Bitės uoslė 1000 kartų jautresnė nei žmogaus, o kvapnų gėlės nektarą ji gali užuosti vieno kilometro spinduliu.

Kritiniais atvejais, kai bičių šeimai gresia išnykimas, jos kažkokiu, dar neišaiškintu būdu, sugeba prasiilginti savo gyvenimą keletą kartų.

Tokia tad ta Dievo dovana žmogui…

Danutė

FOTOGRAFIJOS AMATAS

Man fotografija yra ganėtinai naujas dalykas. Pradėjau fotografuoti, nes pamaniau, jog iliustracijos šiek tiek praturtina ir pagyvina mūsų senjorų dienoraštį.

Anais laikais, kuomet visi fotografuodavo analoginiais – mechaniniais foto aparatais, manęs ši veikla nelabai traukė ir ja ypatingai nesidomėjau. Nors kartais tekdavo dalyvauti visame nuotraukų gamybos procese, nes mano brolis mėgėjiškai užsiimdavo šia veikla. Fotografuodavo šeimyną, gimines, keliones po tuometinę Tarybų sąjungą ar šiaip kokį įdomesnį vaizdelį fiksuodavo.

Na, ir kartais paprašydavo manęs pagelbėti toje paslaptingoje nuotraukų gaminimo eigoje. Visgi sudėtingas tai buvo užsiėmimas tais laikais. Reikėjo tikrai nemažai žinių ir įgūdžių. Lėšų taip pat. Be specialios įrangos irgi nieko nebūtų išėję: dėžutės ryškinti fotojuostoms, didintuvas, vonelės mirkyti nuotraukoms ir t.t.

Reikėdavo susipirkti įvairias chemines medžiagas. Pamenu tik keletą, tikrai naudodavom fiksažą ir ryškalus. Bet tikriausiai jų būdavo daugiau.

Kiekvienas nuotraukų gamybos etapas būdavo labai įtemptas ir reikalaujantis susikaupimo. Nepadaugint tirpalo koncentracijos, kuriame ryškinamos juostos, žinoti tiksliai kiek laiko reikia apšviesti fotopopierių su didintuvu, taip pat ne per ilgai mirkyti apšviestą popierių vėlgi specialiame skystyje, kuris užtvirtina atvaizdą ir t.t. Kiekvienas momentas būdavo atsakingas ir daromas labai kruopščiai. Pamenu, kiek daug kartų tiesiog nieko nesigaudavo. Tai fotografijos neryškios, tai labai šviesios, nekontrastingos. Kokybiškai pavykdavo padaryti vos vieną kitą nuotrauką. Gal todėl ir nelabai linkau prie šio amato, nes atrodydavo labai sudėtingas.

Dabar sau su skaitmeniniu paprastu aparatu fotografuoju ir iš kart keliu nuotraukas į kompiuterį bei dedu į draugauki.me. Tokiems senjorams kaip aš, tai iš ties didžiulis palengvinimas. Nors, beje, gaunu daug kritikos dėl savo nuotraukų, kurias Jūs matote šiame tinklapyje. Tai man sako, kad blykstė (blicas) atsispindi nuotraukoje, tai šviesos trūksta, tai vėl kas nors išlenda, ko aš nelabai pastebiu. Bet aš atsakau, jog mūsų tinklapis nėra fotoparoda, kad nuotraukos tarnauja daugiau kaip iliustracija ir papildomas dalykas, o ne kaip meno kūrinys, kuris turi būti atliktas preciziškai.

Bet tobulėti žinoma reikia ir visuomet džiaugiuosi sulaukęs kritikos. Ačiū visiems, kurie išsakote savo nuomonę!