Žymų Archyvai: tikėjimas

Palatos draugei

Palatos draugei
"Tu kaip ta plaštakė..."

Adele, tik mažą dalelę

Stiprybės, vilties iš Tavosios širdies

Pasiimsiu aš sau…

Kad aš tokia silpna

Supratau tik tada

Kai tave sutikau.

Tu kaip ta plaštakė

Pasiilgus saulės,

Pasiruošus kilti ir nenusileisti…

Na tai kas, kad skausmas,

Na tai kas, kad vėjas –

Tu vistiek suspėsi

dar sparnus išskleist.

Kai mes susitiksim

Vasara atėjus

Ir aš paklausysiu Tavosios širdies,

Kaip ji stipriai plaka

Tikėjimu, Meile, Didžiule Širdim.

Algina

Laiškus surenka ir pristato „Vita Digna“ savanorė paštininkė Birutė

KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA

Beveik 600 metų senumo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika – vertingas sakralinio meno paminklas – P1000876pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta 1413 m. balandžio 22 d. rašte, kuriuo Vilniaus vyskupas Mikalojus suteikia jai atlaidus. Pastatyta ji 1408 – 1413 metais, spėjamas fundatorius – Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas. Tai buvo to meto vienintelė parapijinė bažnyčia visame Kaune ir priklausė Vilniaus diecezijai.

DIDŽIOJI SAVAITĖ

Nesiimsiu dabar aiškinti Velykų šventės prasmės ir reikšmės. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis krikščionis tai žino. Žinią apie Kristaus prisikėlimą amžinąjam gyvenimui tėvai perduoda vaikams iš kartos į kartą. Net ir gūdžiu sovietmečiu ši šventė nebūdavo tarp labiausiai užmirštųjų.

Velykos švenčiamos kasmet nevienodai. Nuo pavasarinės ekvinokcijos, t.y., to momento, kai diena ir naktis susilygina visose žemės platumose, laukiama pirmosios pilnaties ir po jos skaičiuojamos dienos iki pirmo sekmadienio. Pats žodis velyka vienaskaitoje yra vertinys iš rytinių kaimynų gudų žodžio velikij, reiškiančio didis, didysis. Baltarusijoje ši šventė buvo vadinama velikij dienj, savo ruožtu tai yra skolinta iš graikų kalbos. Daugelio šalių tautiniai Velykų šventės pavadinimai vienaip ar kitaip yra siejami su gamtos atgimimu, prasidedančiu pavasariu, šviesiom pavasario šventėm. Šventajame Rašte naudojamas žodis pascha kildinamas iš hebrajų kalbos, jį ir dabar mielai glaudžia stačiatikių tikėjimas.

Paskutinę savaitę prieš Velykas – Didžiąją savaitę – vyksta didysis pasiruošimas Velykoms. Šiemet gamta pasiuntė tikrai dėkingą orą, tad visi turėjome galimybę nusiblizginti langus, iškuopti visas namų kertes. Lauksime trijų svarbiausių dienų savaitės pabaigoje. Pagrindinis šios savaitės gyvenimo būdas: negalima nieko niekam skolinti – savo laimę paskolinsim…img-392

Didįjį Ketvirtadienį būtina išsimaudyti ar bent jau nusiprausti tekančiame vandenyje, kad visus skaudulius nuplauti, kad oda skaisti būtų visus metus. Jeigu iki šiol namai dar buvo neišvalyti, tai ši diena dar tinkama valymui, šlavimui, plovimui. Visas šiukšles būtina kuo skubiau išnešti iš namų – tada visos negandos ir bėdos kartu išeina.

Didįjį Penktadienį reiktų prisilaikyti rimties, nedainuoti, netriukšmauti, kitaip neramūs ir rėksmingi būsim visus metus. Geriau švariai išvalytuose namuose ramiai pasėdėkime, susikaupkime. „Verkia ir dvasios danguje skaisčiausios, verkia padangių mėlynė gražioji, verkia visa gamta ir liūdi apsiniaukus, verkia girios ir miškų paukšteliai, verkia versmės ir tyri šaltinėliai, rauda upės ir maži upeliai. Verkia medžiai, lapeliais šlamėdami, o už visus graudžiausiai verk tu, žmogau, šiandieną sielvartu pralenk tvarinį kiekvieną“ – tokią graudžią giesmę sudėjo mūsų protėviai.

Didįjį Šeštadienį bažnyčioje šventinamas vanduo, o šventoriuje – ugnis, kurią parsinešus, reikia apeiti aplink namus, kad negandos išbėgiotų. Šventintu vandeniu šlakstydavo namus nuo perkūnijos, laukus – kad geras derlius būtų. Tą dieną visa šeimyna sėda dažyti kiaušinių, šeimininkės kepa pyragus. Jei tą dieną vėjas pūs iš vakarų, ateinanti vasara bus lietinga, jei iš pietų – bus šilta.

Didysis Šeštadienis baigiasi Velykų naktimi. Ankstų rytmetį, tekant saulei prasideda Prisikėlimo pamaldos.

Danutė