Žymų Archyvai: tarybos narys

NETEKTIS

2009 m. liepos 20 d., eidamas 72 metus,   mirė  Lietuvos Parkinsono ligos draugijos tarybos narys

RUDOLFAS   STAUSKAS

netektis

Mirtis – tai slenkstis,

bet ne pabaiga.

Brangiausi žmonės eina ir palieka…

Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,

ir atminty gyvi išlieka.

Tu atėjai ir išėjai,

pabuvęs mūsų tarpe

taip trumpai.

Liks Tavo vardas sąraše,

išryškintas juodai,

šiltu, geru žodžiu

minės Tave draugai.

HUMORAS PADEDA GYVENTI SU NEGALIA

Ar  gali PL sergantis  žmogus  gyventi  pilnavertį  gyvenimą ir dargi jaustis laimingu?  Mano rankose EPDA leidžiamo žurnalo Nr. 9, kuriame radau žurnalistės pokalbį su keturiasdešimties metų amžiaus anglu Tom Isaacs, kuris susirgo Parkinsono liga pačioje jaunystėje, būdamas 27. Tomo trylikos metų gyvenimo su Parkinsonu patirtis – akivaizdus įrodymas, kad mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo medikamentinio gydymo, bet ir požiūrio  arba  santykio  su liga. Pažvelkite į Tomą nuotraukoje – linksmas, savimi pasitikintis, su nugalėtojo šypsena veide žmogus, 2008m., pažymint Pasaulinę PL  dieną, per 12 dienų nuėjęs 130 mylių nuo Leeds iki Liverpool ir surinkęs 350 000 svarų Parkinsono ligos tyrimams.

Tomas – vienas iš THE CURE PARKINSON‘S (PARKINSONO  LIGOS IŠGYDYMAS) fondo įkūrėjų,  EPDA ( EUROPOS PARKINSONO LIGOS ASOCIACIJOS) tarybos narys, knygos „SHAKE WELL BEFORE USE“ (PRIEŠ VARTOJIMĄ PAKRATYKITE) autorius.

Stiprių žmonių pavyzdys stiprina ir moko. Tikiuosi, kad Tomo atsakymai į žurnalistės  klausimus bus  mums pastiprinimas, patvirtinantis, kad veikla, tikslas, optimizmas – žalia šviesa kelyje į išgydymo viltį.

Kaip progresavo liga per 13 gyvenimo su Parkinsonu metų?

Pamažu. Pradžioje Parkinsonas neturėjo didesnio poveikio mano fizinei būsenai – tai buvo  daugiau psichologinė problema. Dabar aš jau susitaikiau su liga ir nors fiziškai jaučiuosi silpnesnis, optimistiškai žiūriu į ateitį. Dažnai negaliu pajudėti arba kankina stiprus tremoras,  bet būna dienų, kai jaučiuosi gerai. Viskas priklauso nuo tavo paties požiūrio į ligą ir gyvenimą su ja.

Kaip skiriasi tavo gyvenimas  kai tau buvo 20 ar 30  metų ir dabar kai esi 40?

Dabar, nors ir sirgdamas PL, gyvenu pilnavertį gyvenimą. Kai man diagnozavo PL, aš stengiausi gyventi „normalų“ gyvenimą, bet nesuvokiau, kaip tą daryti. Dabar aš susitaikiau su liga ir prisitaikiau  prie jos.

Kiek vaistų vartoji kasdien?

Šešias gydytojo paskirtas tabletes. Kartu su papildais susidaro 30 tablečių kasdien. Aš linkęs  išbandyti naujus vitaminus ir papildus.

Ką manai apie PL išgydymo galimybes?

Esu optimistas. Šiuo metu atliekama daug tyrimų. Mano manymu trijų ar ketverių metų laikotarpyje turėtų įvykti didelių pokyčių.

Kaip padeda tokios asociacijos kaip EPDA?

Jos padeda sutelkti pasaulio mokslo pajėgas ir nukreipti į pacientą bei stiprinti pacientų, mokslininkų ir medikų vienybę.

Kokie dar veiksniai priartintų PL išgydymo galimybę?

Reikia didesnio mokslinio ir tiriamojo darbo finansavimo.

Tu turi aštrų jumoro jausmą…

Humoras padeda gyventi su Parkinsonu. Kai žmonės mato mane drebantį, suprantama, kad jie žiūri į mane su užuojauta. Jeigu būsi išdidus, jausiesi labai blogai, tačiau humoras paverčia gailestį į pagarbą – už parkinsono simptomų žmonės pamato slypintį mano tikrąjį aš.

Rasma  Zlatkuvienė