Žymų Archyvai: šventės

Šeštadienį Kaune – Europos metų 2012 šventė

Skelbiame pranešimą:

Šeštadienį Kaune – Europos metų 2012 šventė

Šį šeštadienį, rugsėjo 1 d., Kaune Rotušės aikštėje rinksis Kauno visuomeninės organizacijos, kurios pristatys savo veiklą bei dalinsis patirtimi. Aikštėje taip veiks kūrybinės dirbtuvės, vyks sporto užsiėmimai, koncertuos muzikos kolektyvai,  viktorinos ir dar daug kitų pramogų.

Šie metai – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai, būtent todėl į šventę pasidalinti patirtimi sukviestos įvairios mieste veikiančios organizacijos. Savo veiklos akimirkomis dalinsis Kauno pagyvenusių žmonių asociacija, Senjorų iniciatyvų centras bei Kauno kultūros centras „Tautos namai“. 

Kauno žolinčių akademija dalinsis sveiko maisto receptais, visus norinčius mokys pažinti naudingus augalus ir susikurti patį sveikiausią ir naudingiausią arbatos mišinį. Vyriausiasis Kauno miesto pirtininkas pristatys lietuvišką pirtį ir jos tradicijas, pamokys vantų rišimo paslapčių, kvies į parodomąją vantų masažo (vanojimo) programą, taip pat su lietuviško žilvyčio lazdelėmis atliekamą vibroakustinį masažą.

Kūrybos terapijos namų atstovai ves meno terapijos (sveikatos ir gerovės simbolių – mandalų spalvinimo) užsiėmimus. O Kauno miesto amatininkai ir rankdarbių meistrai supažindins su  šiaudinių sodų gamyba, rankdarbiais iš odos ir medžio. Toliau skaityti Šeštadienį Kaune – Europos metų 2012 šventė

Žolinė mano akimis

pieva
Žolinė mano akimis

Nuo vaikystės Žolinė man asocijuojasi su vasaros pabaiga – prasidedančiais obuoliais ir žydinčiais jurginais. Vėsesniais rytais, pagražintais rūko ir rasota žole. Rodos pats ruduo stovi kažkur už kampo ir bet kurią akimirką gali išlįsti. Ši diena turi kažkokio nepaprasto jaukumo ir ramybės. Net oras, rodos, ramesnis ir saulė atsargiau sklaido savo spindulius. Senovės Baltai pasakytų, kad gamta lenkiasi Deivei Ladai, kuri laukia savo aukos – užaugusio derliaus. Tuo tarpu Krikščionys paprieštarautų, kad tai Mergelės Marijos, paimtos dangun pagerbimas. Tuo mane ir žavi Žolinė, kad susivienija senovinės pagoniškos apeigos su Krikščionybe, neprarandant senos tradicijos ir savaip pagerbiant šią dieną.jurginai

Šį rytą prie bažnyčios stebėjau einančius žmones. Visi plaukia į ją su puokštele, kurioje puikuojasi bent vienas jurginas. Veidai susikaupę ir ramūs. Jaučiama vienybė ir taika. Akys užkliuvo už moteriškės, kuri pasirėmusi dviem lazdelėmis, sunkiai keliavo į bažnyčią. Pamąsčiau kaip tai turi būti svarbu jai, kad šitokių pastangų vedama, ji eina pašventinti savo puokštelės… Išėjus iš bažnyčios susikaupę veidai pavirto į linksmus ir draugiškus. Pažįstami, dalinos įspūdžiais. Smagu buvo žiūrėti kaip puokštelių turėtojai traukė gėlytes ir apdovanojo jomis neturinčius, kad bent vieną pašventintą gėlytę turėtų… Tada man toptelėjo mintis, kad tokia šventė suvienija, ne tik skirtingai Žolinę mininčius žmones, tačiau aplamai skatina bendrauti, dalintis ir pamiršti kasdieninius rūpesčius. Taigi mieli senjorai, džiaugiamės artėjančiu rudeniu, žydinčiais jurginais ir ta pašventinta Žolinės puokštele.

Joninių kilmė ir tradicijos

5924407288_5e727ebe48_m
Joninių laužas

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Jonines Lietuvoje pasirodė 1573m., kai buvo parašytas seniausias pamokslų rinkinys, vadinamas Volfenbiutelio postile. Nors autoriai nėra tiksliai žinomi, tačiau pati postilė pateikia nemažai žinių apie tradicijas. 16a. pab. susiformavo esminiai šventės bruožai: Joninės vykdavo lauke, nemažai dėmesio skirta linksmybėms, rytinėje Lietuvos dalyje buvo pagerbiamas Dievas, vakarinėje – apsivaloma ugnimi nuo blogio. Seniausiuose istoriniuose šaltiniuose Joninės vadinamos Rasos arba Kupolių vardu. Kupolė – tai mitinė būtybė, kuri nulemdavo augalijos vešėjimą. Manoma, kad Kupolių pavadinimas atėjęs iš medžioklės ir rankiojimo laikų. Rasa buvo siejama su deivei Ladai skirtomis dienomis. Vėliau patikslinta, kad Rasos šventė minima prieš Šv. Joną, t.y birželio 23d. Joninės galutinai susiformavo, kai buvo pradėta verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste.