Žymų Archyvai: susirašinėjimas

Atviručių mainai

Vienas neseniai publikuotas straipsnis įkvėpė papasakoti apie postcrossing‘ą, mainus atvirutėmis. Laisvalaikio praleidimo būdas, pomėgis, galimybė praplėsti savo akiratį bei pradėti kolekcionuoti atvirutes, daugumai tapo hobis, kuris atima nemažai lėšų, bet, sunku neužeiti į paštą ir abejingai praeiti pro atvirutes. Susirašinėjimas laiškais nebėra madingas? Reikia sutikti, kad dabar norint pabendrauti su artimaisiais, draugais, siunčiami elektroniniai laiškai, skambinama telefonu. Ir tai labai patogu. Galima ilgai burnoti, kaltinti naująjį technologijų amžių, kuris negailestingai atima tradicijas ir įveda naujas, kurias ne visi yra pasirengę priimti. Arba, galima pasidomėti kitomis alternatyvomis ir pasiūlymais.

Sumažėjo laiškų poreikis, bet jaunimas vis dar aktyviai bendrauja su bendraamžiais, ieško kitataučių draugų, tobulina savo užsienio kalbos žinias rašydami laiškus. Tikriausiai yra  ir vyresnio amžiaus žmonių aktyviai susirašinėjančių laiškais. Šalia šios informacijos pasikeitimo priemonės 2005-aisiais metais pasirodė postcrossing‘as. Internetinę svetainę sukūrė portugalas, kuris dar buvo tik studentas. Vaikinas mėgo laiškus, atvirutes, nekantraudamas tikrindavo pašto dėžutę, ir žinojo, kad pasaulyje yra daugybė kitų žmonių, kuriems bendravimas teikia džiaugsmą. Dėl to pradėjo galvoti, kaip visus suvienyti, galiausiai gimė postcrossing‘o projektas, sukurta internetinė svetainė pasiekiama visiems nemokamai. Toliau skaityti Atviručių mainai

ATGIMSTANTI VASARIO 16-OJI

1988 metų  rudenį jau pakankamai didelė dalis  lietuvių buvo dvasiniame tautiniame pakilime. Dalis žmonių jau buvo susipažinę su Šapokos parašyta Lietuvos istorija. Pradėjau domėtis, klausinėti jaunimo ir vyresniojo amžiaus žmonių apie tai, kas ir kaip prisimena mūsų Tautai itin svarbią istorinę datą – Vasario 16 – tąją. Mano liūdesiui, nedaug atsirado, kurie žinojo ir matė, kaip toji data būdavo švenčiama. Tas reiškinys paskatino, kad jau pats laikas vėl pradėti švęsti, propaguoti lietuvio sielai brangią datą.

Parašiau šventės programą, supažindinau keletą tautiškai nusiteikusių, inteligentiškai mąstančių inžinierių  (dauguma jų dar – gyvųjų tarpe). Visi jie tą idėją entuziastingai palaikė ir pažadėjo prisidėti prie šventės organizavimo. Parinkau keletą lietuviškų patriotiškų dainų, pasiskolinau su lietuvišku šriftu rašomąją mašinėlę, atspausdinau šešis egzempliorius per kopirką. Perrašiau tiek pat egzempliorių V. Kudirkos tautinės giesmės. Anuo metu Šiaulių inžinierių namų vadovu dirbo inteligentiškas, tautiškai nusiteikęs žmogus – Vaclovas Vingras. Su tuo sumanymu ir paruoštą programa supažindinau V. Vingrą.  Mūsų džiaugsmui, gavau atsakymą, kad galėsim surengti šios istorinės datos minėjimą Šiaulių inžinierių namų mažojoje salėje.

Toliau skaityti ATGIMSTANTI VASARIO 16-OJI